Savitos architektūros pastatas, kuris tiek metų niokotas, kad viduje teliko keli kaulai ir karsto dalis

Dažnai mirusiųjų prabangą pasiglemžia gyvieji, bet ir tie patys – laikinai...Tokių minčių lydima vaikštau šalia apleistų ar restauruotų kadaise garsių dvarininkų statytų mauzoliejinių koplyčių. Panašūs pamąstymai apima pagalvojus ir apie pasaulio istorijos didžiųjų valdovų amžinojo „poilsio“ vietas.
Dvarininkų Fišerių šeimos koplyčia prie Gaurės miestelio (Tauragės r.)
Dvarininkų Fišerių šeimos koplyčia prie Gaurės miestelio (Tauragės r.)

Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“

Būtent todėl šį kartą nuklyskime prie vienos mįslingiausių koplyčių Vakarų Lietuvoje, tiksliau – Tauragės rajone, kuri čia atgulusiam įtakingam žmogui nemarios ramybės tikrai neatnešė...

Kažkada netoli vaizdingos Šešuvies upės buvo įkurtas Gaurės dvaras. Jo istorijoje – įvairios garsesnės ir mažiau žinomos bajorų šeimos, bet laiko skalėje sustokime ties 1876 m., kuomet Gaurės dvarą su maždaug 1000 ha žemės nusipirko carinės Rusijos armijos gydytojas Boleslovas Fišeris.

Apie šį asmenį išlikę labai mažai konkrečių faktų, tačiau vienas reikšmingiausių – B.Fišerio ryšiai su paskutiniuoju Rusijos caru – Nikolajumi II-uoju.

Manoma, kad bičiulystė su caru gydytojui B.Fišeriui prasidėjo tada, kai šis padėjo sėkmingai pagimdyti pačiai carienei Aleksandrai.

Nors B.Fišeris didžiąją gyvenimo dalį leido Sankt Peterburge, vasaromis jis žavėdavosi žaliuojančiomis Gaurės apylinkių panoramomis.

Ko gero, pakerėtas gamtos vaizdinių, XX a. pradžioje gydytojas nutarė šiek tiek atokiau nuo Gaurės miestelio, kairiajame Šešuvies upės krante, pastatyti neoromantinio stiliaus koplyčią ir joje įkurti šeimos mauzoliejų su 12 laidojimo kriptų rūsyje.

Pats B.Fišeris mirė Sankt Peterburge, tačiau jo noras atgulti šeimos koplyčioje prie Gaurės buvo įgyvendintas.

Dvarininkų Fišerių šeimos koplyčia prie Gaurės miestelio (Tauragės r.)
Dvarininkų Fišerių šeimos koplyčia prie Gaurės miestelio (Tauragės r.)

1915 m., kuomet vyko I-asis pasaulinis karas, vokiečių kariuomenė sudegino dvaro pastatus ir apiplėšė koplyčią. Nuo to laiko iki pat šių dienų šis savitos architektūros pastatas ir toliau niokojamas. Niekdariai ardydavo koplyčios grindinį, pro kurį patekdavo į gilų rūsį.

Dabar nebėra ką vogti. Įvairiuose šaltiniuose pažymima, kad Gaurės koplyčios viduje liko tik keli kaulai ir karsto dalis.

Jau daugelį metų, brandžių pušų ošimo apsupty, kažko vis ieško laikini...

Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis