Tiesa, šios dainos priedainyje skambantis pareiškimas apie dainą, plauksiančią būtent smėlėtomis kalvomis, šiek tiek prasilenkia su logika, nes pats Molėtų pavadinimas jau leidžia suprasti, kad kalvos mieste turėtų būti ne smėlėtos, o molėtos, bet kas aš toks, kad aiškinčiau poetui, kaip rašyti?
Molėtų pavadinimas jau leidžia suprasti, kad kalvos mieste turėtų būti ne smėlėtos, o molėtos.
Be to, iš kur man žinoti, gal Molėtuose, be daugybės molėtų kalvų, yra ir kelios smėlėtos, aš gi ne Molėtų dirvotyros ekspertas. Kita vertus, jaučiu, kad gal net ir skambėtų nelabai gerai – „Virš Molėtų, virš kalvų molėtų...“ Nors ir eilėraščių darybos srityje esu visiškas diletantas, bet du tie patys žodžiai esantys vienoje eilutėje nesižiūri net ir man.
Toliau einantys žodžiai – „sėsk į valtį, burės baltos neš tave...“ – yra daug arčiau tiesos. Molėtai ir valtys sudaro tiesioginę koreliaciją ir vienas be kito negali. Būti Molėtuose ir nepaplaukioti valtimi yra itin aplaidu. Be to, būna, jog valtyse atsitinka įdomių dalykėlių. Apie juos netrukus papasakosiu, tačiau pasakojimą pradėkime ne nuo jų, o nuo ežerų apsupto, pažadą duodančio Molėtų miesto. Tiesa, pagal gyventojų skaičių (jų yra beveik 6 tūkstančiai), ramybę ir lėtą judesį tai yra labiau miestelis, tačiau knygose aiškiai parašyta – Molėtų miestas.
