Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Čia pat, beprasidedant šiai gatvei, rajoniniame kelyje, kertančiame Pušalotą, galima išvysti atnaujintus, o kai kur dar ir autentiškai atrodančius senuosius miestelio namus. Akivaizdu, kad jie priklausė anksčiau čia gyvenusiems žydams. Netoliese rymo ir vieninteliai Pasvalio rajone pilnai išlikę žydų maldos namai – Pušaloto sinagoga.
Ne taip seniai šis pastatas tapo valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, tačiau kažkokių restauravimo pradžios darbų pėdsakų čia man dar tikrai nebuvo matyti.
Miestelyje kilęs gaisras senuosius medinius žydų maldos namus visiškai sunaikino.
Pušaloto sinagogą lankiau prieš keletą mėnesių, tačiau apie ją daug dažniau pradėjau galvoti šiomis dienomis, kai Izraelyje vyksta karas. Būtent šios sinagogos istorija yra glaudžiai susijusi su žmogumi, tapusiu vienu iš labiausiai apdovanotų karių visoje Izraelio istorijoje. Dabar šis vyras pasaulio žiniasklaidai apie situaciją Izraelyje pasakoja net tik kaip buvęs kariuomenės vadas, bet ir kaip buvęs šalies ministras pirmininkas.
Kas sieja šį tarptautinėje politikoje itin puikiai žinomą asmenį ir šiandien taip vargingai atrodančią Pušaloto sinagogą?
Žydai Pušalote įsikūrė prieš daugiau nei keletą šimtmečių. 1897 m. jie miestelyje sudarė apie 75 proc. visų gyventojų (t. y. čia gyveno apie 900 žydų). Kadangi carinės Rusijos valdžia žydams buvo uždraudusi verstis žemdirbyste, tokie miesteliai jiems dažnai tapdavo prieglobsčiu. Vienos šeimos užsiimdavo prekyba, kitos – amatais.
Suprantama, kad Pušalote stovėjo ir sinagoga, tačiau 1911 m. miestelyje kilęs gaisras senuosius medinius žydų maldos namus visiškai sunaikino.
Pinigai sinagogos statyboms rabinui R.Brogui ir jo šeimai atnešė siaubingą likimą.
Šiam įvykiui neliko abejingi į JAV gyventi išvykę žydai. Jie siuntė pinigus naujos sinagogos statyboms.
Aukas, skirtas sinagogai, saugojo Pušaloto rabinas Ruvenas Brogas. Buvo nuspręsta, kad jis pinigus saugos tol, kol bus gautas leidimas statyti naujuosius maldos namus. Šiuo vyru žmonės pasitikėjo – jis taip pat miestelyje turėjo vaistinę, tuometiniame Vilniaus universitete buvo baigęs farmacijos studijas.
Visgi, pinigai sinagogos statyboms rabinui R.Brogui ir jo šeimai atnešė siaubingą likimą. 1912 m. rugsėjo 16 d. naktį į jo namus įsiveržė vagys, kurie negailestingai nužudė nėščią rabino žmoną Fraydą, mirtinai sužalojo jį patį, sunkiai sužeidė keturmetį sūnų Meirą.
Vos dvejų metukų jaunėlis sūnus Israelis tuo metu miegojo kitame kambaryje, todėl žudikai jo nepastebėjo. Gyvas liko ir Fraydos tėvas, kuris buvo senas, paralyžiuotas ir negalintis kalbėti.
Šį sukrečiantį nusikaltimą įvykdė Mykolas Petruškevičius ir Leonas Bagdonavičius. Jiems teismas skyrė 15 metų kalėjimo. Kadangi netrukus prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, daug nusikaltėlių išėjo į laisvę. Tiksliai nežinoma, tačiau tarp jų galėjo būti ir Pušaloto rabino, jo žmonos ir dar nespėjusio gimti jų vaiko žudikai. Apie šį tragišką įvykį rašoma ir šalia Pušaloto sinagogos stovinčiame stende, ir žydų genealogijos svetainėje.
Po šio kraupaus įvykio abu Brogų berniukus priglaudė ir užaugino Panevėžyje gyvenusi jų močiutė Iclė. Kadangi keturmečiui Meirui per lemtingą užpuolimą buvo sužeista galva, močiutė jį gydyti išvežė į Rygą, o kol brolis sveiko, jaunėliu Israeliu rūpinosi kaimynai.
Suaugęs Israelis Brogas išvyko į Palestiną, ten sukūrė šeimą. 1942 m. jam gimė sūnus Ehudas, kuris vėliau pasikeitė protėvių pavardę ir tapo Baraku (ivrito kalboje reiškia „žaibas“).
Ehudas Barakas tapo visame pasaulyje žinomu Izraelio kariniu ir politiniu veikėju. Jis buvo Izraelio kariuomenės vadu, ministru pirmininku, užsienio reikalų ministru, gynybos ministru ir kt.
Tragiškas buvo ir E.Barako senelių iš motinos pusės likimas, jie per Holokaustą buvo nužudyti Treblinkos koncentracijos stovykloje.
Naujoji mūrinė Pušaloto sinagoga baigta statyti 1913 m. Ji garsėjo kaip vietos žydų dvasinio ir kultūrinio gyvenimo centras. Po Antrojo pasaulinio karo sinagoga pritaikyta ūkiniams tikslams, joje visiškai pakeistos vidaus erdvės. Sovietmečiu čia veikė kolūkio pieninė, paskui – mėsos konservų gamybos cechas, dar vėliau – siuvykla, malūnas.
1941 m. vasarą Holokaustas visiškai sunaikino Pušaloto žydų bendruomenę. Po karo dauguma žydų namų buvo nugriauti, o išlikę santūriai rymo, prisimindami tuos, kurie galėjo gimti, ir tuos, kurie visa širdimi troško gyventi.
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
