Pasak kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ atstovų, Tenerifė viena populiariausių kelionių krypčių šaltuoju metų laiku. Nors turizmo sezonas saloje trunka ištisus metus, tačiau dažnas lietuvis čia mėgsta poilsiauti rudenį ir žiemą. Tuo metu jau nebūna didelių vasaros karščių, o jūros vanduo itin malonus maudynėms. Beje, keliautojai čia mėgaujasi ne tik jūros malonumais ar viešbučių patogumais.
Kiekvienas turistas saloje gali atrasti sau tinkamų pramogų. Šiaurinę salos dalį renkasi aktyvių pramogų ištroškę turistai, mat čia vilioja laukiniai paplūdimiai, uolėti peizažai ar subtropiniai miškai, o pietvakarinę dalį, kur įsikūrę pagrindiniai salos kurortai, renkasi daugiau ramesnes atostogas suplanavę keliautojai.
Mėnulio peizažas, pragaro vartai ir drakono kraujas
Ponia Loreta turi ilgametę tradiciją – kiekvienais metais rudenį, Lietuvoje vėstant orams ir ilgėjant vakarams, vasaros prasitęsti skrenda vis į kitą šalį, kurioje tuo metu galima pasimėgauti saulės spinduliais ir vis dar šilta jūra.
Pasak moters, ji ir prisiskaitė, ir prisiklausė draugių pasakojimo, kad ši sala ypatingo grožio, kad čia pasijauti, tarsi atsidūrus kitoje planetoje. Tik pasakojimai ir aprašymai, kur kas blankesni, nei tikrovė. Moterį sužavėjo Masca ir Pragaro (Barranco Del Inferno) tarpekliai, o ypač Teidės ugnikalnis ir jo apylinkės.
Loretos nuomonei pritaria ir kelionių organizatoriuje „Tez Tour“ dirbanti gidė Jūratė Eivaitė. „Tenerifės nacionalinio parko ir vulkano Teidės teritorinis peizažas garsėja išskirtiniu kraštovaizdžiu. Dažnas turistas čia sako, jautęsis, tarsi būtų persikėlęs į kitą planetą. Akį traukia žaismingos uolų formos, sustingusios tamsios lavos upės ir mišri gamtos spalvų gama“, – pasakoja Jūratė.
Spalvingas peizažas sužavėjo ir keliautoją Loretą. „Prigesintos raudonos, violetinės, rusvos, pilkšvos, oranžinės uolos, kraterį juosianti uolų karūna ir net šiek tiek grėsmingas aplink ugnikalnį nusidriekęs ūkanotas peizažas – man priminė impresionizmo dailininkų paveikslus“, – žavisi moteris ir priduria, kad ne mažesnį įspūdį paliko drakono medis.
Drakono medis – viena iš Tenerifės salos įžymybių. Vietiniai turistų fantaziją žadina pasakodami seną legendą, kad kai numiršta drakonas, jis atgimsta atšiaurios išvaizdos drakono medžiu. Nulaužus šaką ar įbrėžus kamieną, lėtai sunkiasi mitinio padaro kraujas – raudoni sakai. Tokie medžiai Dracaena draco – subtropikų medžiai, kuriuos galima pamatyti tik keliose pasaulio vietose – Kanarų, Madeiros, Žaliojo iškyšulio salose, Maroke. Manoma, kad Tenerifėje augančiam senoliui gali būti apie 1000 metų.
„Retas keliautojas nesusigundo užsukti į El Teno kalnų papėdėje įsikūrusį Mascos kaimelį, kiekvieną žavintį autentiškais senais nameliais ir mielomis kavinėmis. Čia verta pasigrožėti Masca tarpeklio apylinkėmis ir pasiklausyti istorijų apie piratus, kurie rasdavo prieglobstį tarp atšiaurių uolų. Turistams, norintiems daugiau pajudėti, verta pasivaikščioti Pragaro tarpekliu. Tai kvapą gniaužianti 3,5 val žygis pėstute tarp stačių uolų iki šniokščiančio krioklio“, – pataria gidė Jūratė.
Tačiau Loreta šiek tiek gailisi, kad neaplankė egzotiško Loro parko, įkurto Puerto de la Cruz kurorte ir nepamatė vaizdingojo Los Gigantes skardžio. Šias įdomybes turistė pasižadėjo aplankyti kitą kartą. „Net neabejoju, kad kitą rudenį vėl grįšiu į šią salą“, – tikina Loreta.
Spalvingi miesteliai ir netikėta egzotika
Tenerifė itin tinkama ir poilsiui su šeimoms mažais vaikais. Į šią salą su šeima ne kartą grįžta atostogauti ir Rasa su dar darželį lankančiais vaikais. Tokio amžiaus mažyliams labiausiai patinka taškytis viešbučio baseine, tačiau juos lengva sudominti gyvūnais. Todėl Rasa rinkosi ekskursiją į Loros parką. Ir neapsiriko. Vaikus parkas sužavėjo.
„Jie net ledų neprašė. Krykštavo pamatę delfinų ir jūsų liūtų pasirodymus, kalbėjosi su papūgomis, mėgdžiojo pingvinus. Džiaugėsi gyvai stebėdami gyvūnus, kuriuos matė tik vartydami knygeles ar įsivaizdavo iš sekamų pasakų“, – pasakoja Rasa ir priduria, kad dar viena dėmesio pramoga – Siamo parkas, garsėjantis vandens pramogomis.
Pasak moters, jai asmeniškai labai patiko San Cristobal de La Laguna miestelis. Tai pirmoji salos sostinė, kvapą gniaužiančiais XVI-XVIII a. vienuolynais ir rūmais bei spalvingų namų gatvėmis. Tiesa, senajai sostinei grožiu nenusileidžia ir Garachikos bei La Orotavos miesteliai. Keliautojai patiko ir šių miestų mažos kavinukės bei restoranai, kur galima užsukti su vaikais deserto. Beje, kadangi Rasos mažyliai itin mėgsta maudytis, šeima aplankė ne vieną paplūdimį.
„Vieni paplūdimiai, pavyzdžiui, akmenuoti labiau tinkami suaugusiems, kiti – tyrinėti povandeniniam pasauliui, treti – šeimoms su mažais vaikais, ketvirti – laukiniai, žavintys atšiaurumu. Tačiau visi jie labai vaizdingi ir vienas už kitą gražesni. Apskritai, manau, Tenerifė dėl savo malonaus klimato, įdomios gamtos ir jaukių nedidelių miestelių itin tinkama tokioms šeimoms kaip mes. Visi, ir suaugę ir maži, pailsim bei prisirenkam daugybę įspūdžių“, – džiaugiasi Rasa.
Tiek Loreta, tiek Rasa patikina, kad jų kelionė būtų mažiau pavykus, jei ne profesionalūs darbuotojai ir gidai, kurie suteikdavo visą reikalingą informaciją, papasakodavo apie pramogas ir įžymybes ir pasiūlydavo ekskursijas. „Gidas – geros kelionės garantas ir siela“, – šypteli Rasa ir sako, kad į Tenerifę sugrįš dar ne kartą.
Gidė, pamilusi salą
„Mane labiausiai įkvepia keliautojų pozityvios emocijos, jų žingeidumas ir spindinčios akys, kupinos dėkingumo ir noro vėl sugrįžti. Aš net ir atsisveikdama sakau ne „Viso!“, o „Iki!“, nes giliai širdyje jaučiu, kad turistai sugrįš. Ir tikrai neklystu. Jau daugelį metų oro uoste sutinku daugybę grįžtančių keliautojų, kurie, kaip ir aš, įsimylėjo šią salą“, – pasakoja kelionių gidė Jūratė.
Jūratę visada žavėjo kelionės, naujos pažintys ir pojūčiai. Todėl dar studijuodama susigundė keletą mėnesių padirbėti Maljorkoje ir išbandyti save turizmo srityje. Pasak gidės, ši asmeninė avantiūra, visiškai nauja patirtis bei šalis ją taip sužavėjo, kad net grįžusi namo mintimis vis grįždavo į Ispaniją.
Baigusi studijas Jūratė sudalyvavo kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ surengtoje kelionių vadovų užsienyje atrankoje ir laimėjusi, 2006 m. išvyko į išsvajotąją Ispaniją, į Maljorką, vėliau – į Tenerifę ir kurį laiką dirbo tai vienoje, tai kitoje saloje. Po kurio laiko Jūratė priėmė pasiūlymą dirbti ir gyventi Tenerifės saloje. „Tai štai jau skaičiuoju beveik penkiolikos metų darbo ir gyvenimo stažą Ispanijoje“, – trumpai apie savo darbo istoriją apžvelgia J.Eivaitė.
O ko reikia, kad gidas taptų tuo atostogų vedliu, kurio patarimais keliautojai neabejodami pasikliautų? „Aš ilgą laiką dirbu ir gyvenu Tenerifėje, ir būtent tai man „sukrovė“ tikrai didelį žinių, patirties, užtikrintumo ir savimi pasitikėjimo bagažą. Juk kuo giliau įsilieji į vietinį gyvenimą, tuo labiau pajunti įvairų vietovių, vietinių tradicijų ir papročių autentiškumą. Būtent šiomis sukauptomis žiniomis ir patirtimi dalinuosi su atvykusiais turistais savo vedamų ekskursijų metu“, – sako Jūratė.
Pasak pašnekovės, gidas – tai ne tik profesija, tai ir gyvenimo būdas, kuriame svarbu organizuotumas, komunikabilumas, oratorystės sugebėjimai, žingeidumas, savarankiškumas, kūrybiškumas, nuolatinis tobulėjimas, noras keliauti.
