Tikimasi, kad ši vieta taps nauja traukos vieta su kavine su 32 sėdimomis vietomis.
Į Alytų iš Vilniaus šiandien atgabentame buvusiame lokomotyve ketinama įrengti ne tik kavinę, tačiau ir privatų muziejų, kurio lankytojams pro langus atsivers didžiosios Dailidės vaizdai.
Tai – ne pirmas priminimas apie gelžkelio arterijas Dzūkijos sostinėje.
2015 m. metais Alytuje, virš Nemuno, vietoje sugriauto geležinkelio tilto, ant senųjų taurų, buvo pastatytas Lietuvoje aukščiausias pėsčiųjų ir dviračių tiltas.
Alytaus mieste, Gardino g., yra išlikusi ir senoji geležinkelio stotis. Dar 1899 m. geležinkelis stotį buvo sujungęs su Augustavu (Lenkija), Gardinu (Baltarusija), Suvalkais (Lenkija), Varėna, priklausė tarptautinės magistralės Suvalkų žiedo atšakai. Linija Varėna - Alytus - Simnas - Suvalkai - Augustavas - Gardinas abiem galais jungėsi su tarptautinės svarbos geležinkeliu Sankt-Peterburgas (Rusija) – Varšuva (Lenkija).
Geležinkelis pilnai veikė iki I pasaulinio karo, kol rusų kariuomenė, pasitraukdama iš Alytaus 1915 m., jo tiltą, virš upės kabojusi net 33 metrų aukštyje, susprogdino. Miestą perėmę vokiečiai 1920 m. atstatė medinį 35 m aukščio geležinkelio tiltą.
„Traukiniai iš Kauno pro Alytų dar važiuodavo iki Artilerijos stoties (Alytausgidas.lt pastaba – Varėnos r. Glūko k.) iki pat 1926 m. sausio, kai buvo nuspręsta uždaryti ir išardyti nesaugų medinį tiltą Alytuje, o ilgainiui demontuoti atšaką į Varėną“, - primena Dzūkijos sostinėje registruota „Olita-Orany“ asociacija, kurios iniciatyva mieste prieš daugiau nei dešimtmetį pradėta galvoti apie „sugriauto“ tilto atstatymą, buvo sumanyti dviračių-traukinių ir kiti mūsų krašto pažinimo žygiai, vykstantys iki šių dienų.
Būsima alytiškių ir miesto svečių traukos vieta traukiniu-kavine-muziejumi Sveikatos take tarp Dailidžių rūpinasi šios idėjos ir verslo savininkė Milena Platūkė.