Pasak Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Ingridos Valaitienės, šią vasarą dėl koronaviruso pandemijos pasekmių didžiąją dalį kurorto viešbučių užima lietuviai.
Pajamos sumažėjo
Tačiau net ir esamoje situacijoje Lietuvos pajūrį renkasi ne tik vietos, bet ir kaimyninių šalių gyventojai.
„Tai natūrali situacija dėl pandemijos paliestų užsienio rinkų apribojimų. Tai turi įtakos svečių srautui. Nors didelė dalis klientų yra lietuviai, turime ir kaimynų – latvių, estų. Tai pagrindinės užsienio šalys, iš kurių dar sulaukiame klientų viešbučiuose“, – „Vakarų ekspresui“ sakė I.Valaitienė.
Ji pridėjo, kad bent šiuo metu tiek pagal nakvynių skaičių, tiek pagal gautas pajamas kurorto viešbučiai atsilieka nuo praėjusių metų.
„Nakvynių yra mažiau. Pajamų, palyginti su praėjusiais metais, apie 20 procentų mažiau.
Darbo dienomis užimtumas yra kur kas mažesnis nei buvo daug metų prieš tai.
Savaitgalių dienos labai populiarios. Peršasi išvada, kad vietiniai gyventojai neturi galimybės turėti atostogų, galbūt yra kitų priežasčių. Be abejo, žmonės stebi orų prognozes“, – teigė I.Valaitienė.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, paklausta, kaip viešbučiai tvarkosi su sugriežtintais saugumo ir higienos reikalavimais, sakė, kad dėl to didesnių problemų nekilo. I.Valaitienė tikino, kad viešbučiuose pakankamai saugiai jaučiasi tiek darbuotojai, tiek klientai.
„Per karantiną buvo laiko gilintis į situaciją. Pradžia buvo sudėtinga. Dabar teoriją pasikartojome, žinome vietas, kas, kur ir kaip turi būti daroma. Tikrai visi susipažinę su visais reikalavimais, informacijos yra pakankamai.
Dabar tarsi kalbama apie antrąją bangą. Be abejo, reikia būti atidiems, tai kartojame ir darbuotojams. Apsaugos priemonės vis dar išlieka. Tačiau jau dabar svečias, pirkdamas nakvynę, mato aprašymą, kokie reikalavimai yra taikomi. Stengiamasi, kad svečiui dar neatvykus būtų pateikta visa reikalinga informacija ir kad jis jaustųsi saugiai“, – sakė I.Valaitienė.
Mažino kainas
Pasak I.Valaitienės, vargu ar kuriam kurorto viešbučiui dėl esamos situacijos teks užkalti langus. Jos manymu, tai priklauso nuo pasiruošimo pokyčiams.
„Vieną bangą jau išgyvenome. Viešbučiai turi iš ko pasimokyti. Nutikus panašiam scenarijui dabar būtų žinoma, kaip reikia elgtis. Vieni stabdytų veiklą, kiti susimažintų sąnaudas. Be abejo, viskam nepasiruoši. Bandome blogas mintis nustumti kuo toliau. Galvojame, kaip paskatinti pardavimą“, – tikino I.Valaitienė.
O kad vyksta atkakli kova dėl vietos po saule, byloja tai, kad nakvynių kainas buvo priversti mažinti net ir prestižiniai kurorto viešbučiai.
I.Valaitienė atskleidė, kad liepos pradžioje kai kur nakvynės kaina mažėjo 15 eurų.
„Nakvynių parduota mažiau, todėl viešbučiai tarpusavyje smarkiai konkuruoja ir bando svečią pritraukti savais būdais. Liepos pradžioje buvo momentų, kad nakvynės kainos buvo netgi žemesnės nei praėjusiais metais.
Anksčiau 4 žvaigždučių viešbutyje nakvynės kaina prasidėdavo nuo 100 eurų, o pirmosiomis liepos savaitėmis ir už 85 eurus buvo galima rasti. To niekada nebūdavo. Tačiau mes nesame išimtis – visoje Europoje yra fiksuojamas atsilikimas, palyginti su praėjusiais metais“, – sakė I. Valaitienė.
Jos teigimu, kurorto viešbučiams situaciją palengvina tai, kad Palanga sparčiai keičiasi – yra ne tik didelė apgyvendinimo, bet ir maitinimo įstaigų, pramogų bei laisvalaikio praleidimo vietų pasiūla.
