Jūrų muziejų per metus aplanko daugiau nei 120 000 lankytojų, iš kurių 36 000 – užsieniečiai. Jiems neužtenka vienos dienos apžiūrėti visko, kas yra eksponuojama, – lankytojai čia grįžta vėl ir vėl.
Pasak „Maritimes museum Hamburg“ atstovo spaudai Wulfo Brocke's, sutvarkyti seniausią uosto sandėlį, esantį rajone „Hafencity“, Hamburgo valdžiai kainavo 30 milijonų eurų.
2008 metų birželį tuometinis Vokietijos prezidentas Horstas Köchleris perkirpo raudoną juostelę – tuomet į tarptautinį jūrų muziejų „Maritimes museum Hamburg“ buvo pakviesti pirmieji lankytojai.
Rinkti kolekciją pradėjo vaikystėje
W.Brocke pasakojo, kad muziejaus savininkas, žurnalistas P.Tammas kolekcionuoti su jūra susijusius dalykus pradėjo būdamas vos šešerių, kai jam sergant mama padovanojo mažą laivo modeliuką.
Dabar jo kolekcija užima daugiau nei per devynis aukštus nusidriekusiu muziejumi (eksponatai užima 12 tūkst. kv. m. ploto). Pasak W.Brocke's, muziejuje yra eksponuojama 47 tūkstančiai mažų laivų modelių (tarp jų – lietuvų „Lisco Baltic service“ laivas), 1 tūkstantis – didesnių.
Lankytojai čia ras ir 5 tūkstančius tapybos darbų, 1 milijoną nuotraukų, 50 tūkstančių laivo kontrukcijos planų, 80 tūkstančių knygų apie laivus ir jūras. Visa tai pavyko sukaupti žinomam žurnalistui P.Tammui per 80 savo gyvenimo metų.
Eksponatai iš viso pasaulio
Daugeliui smalsu, iš kur atkeliauja eksponatai? Kaip jie patenka į kolekcionieriaus, muziejaus savininko P.Tammo rankas? Pasak W.Brocke's, daugelis jų – dovanoti, pirkti, paveldėti. Jis pasakojo, kad pats P.Tammas vykdamas į kitą šalį, būtinai užsuka į antikvarinę parduotuvę.
Tarkime, kartą vienoje iš Londono sendaikčių krautuvių kolekcionierius rado seną, iš gyvūnų kaulų dar prancūzų kalinių Anglijoje padarytą rankų darbo laivo modelį. Jį įsigijo visai prastos būklės, tačiau restauravus šiandien jis yra didžiausias iš 32 „Chesapeak“ kolekcijos laivų modelių, pagamintų iš gyvūnų kaulų.
Povandeniniai laivai, rankų darbo žemėlapiai, skirtingų šalių įvairių modelių švyturiai (standartiniai, modernūs), radijo stotys, kompasai, laiškai – gyvas istorijos palikimas ir įrodymas, kad taip buvo.
Muziejuje atskleidžiama ir iki šiol dažnai visuomenėje nutylima jūrų istorija apie vergų gabenimą laivais. Hamburgo jūrų muziejuje yra išlikusi laivo denio dalis, iš kurios aiškiai matyti, kaip ir kiek žmonių (vergų) buvo gabenama laivu vienu metu.
Pasaulinius karus primena autentiškos laivyno jūreivių aprangos, karo laivyno modeliai, laiškai, likusios laivo dalys. Nuostabą kelia ir lankytoją atsisėsti priverčia laivų variklių, uostų mąstai – muziejuje eksponuojami sumažinti jų variantai.
Apsilankymas jūrų muziejuje sužadina ne tik norą keliauti, bet ir sukelia mintis apie tai, kiek daug mes dar nežinome. Liūdniausia, kad įdomiausių faktų, vaizdų kartais net visai nesužinome, nepamatome. Aišku tik viena: istorija – didinga, reikalinga ir neištrinama. Visai kaip jūra. Ar kada nors susimąstėte, kiek jūrose buvo įvykių, nulėmusių šiandieną? Jei ne, siūlau apsilankyti „Maritimes museum Hamburg“ ar panašiame jūrų muziejuje.
