Dohoje vykstančio UNESCO Pasaulio paveldo komiteto susitikimo delegatai nubalsavo už šio statuso suteikimą Šovė urvui, svarstydami, kurie kultūros ir gamtos objektai turi būti įtraukti į JT saugomų paminklų sąrašą.
Tas urvas, esantis Ardešo regione, tūkstančius metų buvo izoliuotas nuo išorinio pasaulio, kol buvo atrastas 1994 metais. Jame yra per tūkstantis piešinių, sukurtų prieš maždaug 36 tūkst. metų – kaip manoma, pirmosios žmonių kultūros Europoje.
Landa, vedanti į urvą, esantį maždaug 25 metrų gylyje, buvo užversta akmenų griūties prieš maždaug 23 tūkst. metų
„Šovė urve esama ankstyviausių ir geriausiai išlikusių Orinjako kultūros meno kūrinių pavyzdžių, kurie taip pat yra ankstyviausi pasaulyje vaizduojamojo meno kūriniai“, – nurodė UNESCO.
„Dėl didelio skaičiaus – daugiau nei tūkstančio – piešinių, užimančių per 8,5 tūkst. kvadratinių metrų, taip pat dėl jų aukštos meninės ir estetinės vertės Šovė urvas yra išskirtinis priešistorinio urvų meno palikimas“, – pridūrė organizacija.
Landa, vedanti į urvą, esantį maždaug 25 metrų gylyje, buvo užversta akmenų griūties prieš maždaug 23 tūkst. metų.
Jame niekas nesilankė, kol trys prancūzų speleologai atrado tą požeminę sistemą 1994-aisiais. Prancūzija nedelsdama paskelbė Šovė urvą saugomu paveldo objektu.
„Jo išsilaikymo būklė ir autentiškumas yra išskirtiniai dėl 23 tūkstantmečius trukusio uždarumo“, – pažymėjo UNESCO.
Lankymasis tame maždaug 800 metrų ilgio urve, turinčiame kelias šakas ir iki 18 metrų aukščio kameras, griežtai ribojamas – per metus jame leidžiama apsilankyti tik mažiau nei 200 tyrėjų.
Tolimiausios urvo vietos dar nėra ištirtos, todėl tikėtina, kad bus padaryta daugiau atradimų
Tarp tame urve esančių piešinių esama žmogaus rankų atvaizdų, taip pat dešimtys gyvūnų, tokių kaip mamutai, urvinių liūtų, raganosių, stumbrų, lokių ir taurų.
Tolimiausios urvo vietos dar nėra ištirtos, todėl tikėtina, kad bus padaryta daugiau atradimų.
Urve taip pat rasta senovinių gyvūnų liekanų ir pėdsakų – daugiausiai stambių urvinių lokių, kurie, kaip manoma, ten žiemodavo.
Mokslininkų nuomone, žmonės Šovė urve niekada neapsistodavo ilgam – ta vieta „buvo veikiau šventvietė“, naudojama „šamanų ritualinėms praktikoms“.
Nors į Šovė urvą turistai neįleidžiami, vyriausybė netoliese stato tikslią jos kopiją, kuri turėtų būti atidaryta 2015-ųjų pavasarį.
