„Spalio 24-ąją pilkapynais turtingame Dieveniškių krašte buvo pagerbti Anapilin išėję protėviai. Siekdami giliau save pažinti, savo šaknis ir prigimtį, kasmet renkamės pabūti čia, su išėjusiais. Pajausti tvirtą ir nepalaužiamą protėvių dvasią. Pasisemti ramybės ir išminties“, – Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos pranešime spaudai sako Dieveniškių istorinio regioninio parko patarėja Irutė Eidukienė.
Pagrindinės Dzūkijos Ilgių tradicijos apima kapų lankymą, kapų žvakių uždegimą ir maisto aukojimą, siekiant mirusiesiems parodyti pagarbą. Buvo tikima, kad mirusiųjų dvasios sugrįžta aplankyti gyvųjų, todėl žmonės palikdavo maistą ant kapų ar net prie namų slenksčio, kad dvasios būtų patenkintos ir nesiartintų prie gyvųjų.
Tokie ritualai stiprino ryšį tarp kartų ir bendruomenės.
Taip pat gyvavo paprotys susirinkti prie bendrų šeimos vakarienių, kurių metu prisimenami mirusieji ir pasakojamos šeimos istorijos. Tokie ritualai stiprino ryšį tarp kartų ir bendruomenės. Dzūkijoje buvo paplitę ir bendri kaimo susibūrimai, kur žmonės, apsirengę tamsiais rūbais, dainuodavo Ilgių giesmes ir maldas, skirtas vėlių ramybei.
Renginyje dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos narė Nijolė Balčiūnienė ir dainų klubo „Raskila“ atstovė Jurgita Vaitiekūnienė. Buvo dalinamasi prisiminimais apie pirmą apsilankymą Poškonių pilkapyne, prisiminta apie gyvųjų bendravimą su mirusiais, kapų lankymo tradicijas, bendras vaišes didžiausių metinių švenčių metu, senąsias mirusiųjų lankymo tradicijas.
Tradicijos gyvuoja tol, kol yra, kam jas atminti ir puoselėti, todėl dėkojama mokytojai Nadeždai Malinovskajai ir mokytojos padėjėjai Jadvygai Žur bei jų auklėtiniams iš Dieveniškių „Ryto“ gimnazijos Poškonių ikimokyklinio ugdymo skyriaus, kurie protėviams skyrė gražias eiles. Renginyje taip pat dalyvavo Dieveniškių „Ryto“ gimnazijos mokiniai ir juos atlydėjusi mokytoja Vilma Kisielytė bei Turgelių „Aistuvos“ gimnazijos pirmokai su mokytoja Jadvyga Makovskiene.
„Kartu dainavome senąsias dainas: „Tykiai tykiai“, „Sodelij“, „Žemės vartai“, „Laimingo laimingo“, kuriose užkoduota daug skausmo netekties akimirkoms išreikšti. Poškonių pilkapynas – ypatinga, šventa vieta. Pagerbėme protėvius tyloje, o kad vėlelėms būtų šviesiau ir, kad jos turėtų, kur pasišildyti, uždegėme bičių vaško žvakeles.
Džiaugiamės, mokytojais ir jaunąja karta, kuri atidžiai ir su pagarba dalyvauja tradiciniuose mūsų organizuojamuose renginiuose“, – sako Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centro administratorė Žavinta Butvilienė.
