Keliaudamas užsienyje Aivaras ne kartą naudojosi „Airbnb“ ir booking.com paslaugomis. Be to, jis iš esmės simpatizuoja dalijimosi ekonomikos filosofijai. Todėl praėjusių metų gruodį elektroniniu paštu gavęs „Airbnb“ pasiūlymą įsitraukti į nuomos verslą sukluso – kodėl gi ne?
Tėvams mirus paveldėtas butas Varėnoje tuščias būdavo maždaug 85 proc. laiko. „Nežinau, pagal ką buvo paskaičiuota ta kosminė suma, tačiau laiške „Airbnb“ man žadėjo maždaug 500 eurų mėnesines įplaukas. Suvokiau, kad tai – neįmanoma, tačiau pagalvojau, kad žiemą galbūt bent kompensuočiau išlaidas šildymui. Skelbimą įdėjau nieko per daug nesitikėdamas. Tiesiog neturėjau, ką prarasti“, – šypsosi Aivaras.
Butą „pakrikštijo“ vokiečiai
Skelbimą dėl buto nuomos į apgyvendinimo platformas Aivaras įkėlė gruodžio viduryje. Už nakvynę nustatė 12-kos eurų mokestį parai. Be to, už vieną rezervaciją tenka atseikėti vienkartinį 5 eurų valymo mokestį.
Pirmieji Aivaro svečiai atvyko gruodžio pabaigoje per didžiąsias metų šventes. Tai buvo ketveriukė muzikantų iš Vokietijos. Bute „Nature lovers Place”, kaip savo vaikystės namus užsieniečiams internete pristato Aivaras, kompanija apsistojo net savaitei.
„Jie buvo rezervavę sodybą, tačiau dėl neaiškių aplinkybių rezervaciją kone paskutinę akimirką šeimininkas atšaukė. Sukdamiesi iš padėties jie rado mane“, – pasakoja Aivaras.
Po viešnagės vokiečiai Aivarui prasitarė, kad „išėjo dar geriau“. Buto šeimininkui jie parašė šiltą atsisveikinimo laišką.
„Mums tikrai patiko laikas čia žaidžiant, gaminant, žiūrint filmus ir tyrinėjant gamtą. Tikimės, kad ir tau 2018-ųjų pradžia buvo tokia puiki“, – rašė svečiai iš Vokietijos.
Pagrindiniai klientai – dviratininkai
Aivaras pasakoja, kad vokiečiai sudaro didžiąją svečių dalį. Štai ir dabar bute Varėnoje ilsisi mergina iš Vokietijos. Čia ji atvyko keturioms dienoms: „Sakė, kad nori tik dviejų dalykų – maudytis ir grybauti.“
Visai neseniai Varėnoje kojas ilsino ir pensinio amžiaus vokietis, kasmet dviračiu sukariantis apie 10 tūkst. kilometrų: „Jei reikėtų suklasifikuoti svečius, dviratininkus įvardyčiau kaip vienus pagrindinių klientų.“
Neseniai bute buvo apsistojęs suomis, kuris dviračiu keliauja aplink pasaulį. Aivarui jis aiškino norėjęs pravažiuoti pro pietų Lietuvos miškus. Tam Dzūkija pasirodė idealus maršrutas.
Viešėjo ir britų, minančių tandemą, pora. „Labai linksmi žmonės. Paskambino man ir pasakoja, kad kažkas jiems pasiūlė į Varėną važiuoti pro Trakus. Paklausę jie atsidūrė ant žvyrkelio, o tandemas tam nepritaikytas. Lauke – 32 laipsniai karščio. Sakau, palaukit, tuoj ką nors suorganizuosiu. Po penkių minučių perskambina: „Viskas gerai.“ Pasirodo, juos prigriebė grybus supirkinėjantis dzūkelis iš Valkininkų. Iš kilniaširdiškumo jis porelę pavėžėjo net iki pačios Varėnos“, – džiaugiasi Aivaras.
Savaitgaliais kaina kyla
Aivaro buto nuomininkų sąraše – keliautojai iš visos Europos: Didžiosios Britanijos, Belgijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Austrijos, Ukrainos, Baltarusijos. Vienas svečias užklydo net iš Naujosios Zelandijos.
Sakė, kad nori tik dviejų dalykų – maudytis ir grybauti.
„Vienus į Varėną atgina darbo reikalai mugėse ir šventėse, kitus – hipiškas gyvenimo būdas, klajokliška keliavimo maniera, trečius – asmeniniai išgyvenimai. Pavyzdžiui, mergina iš Suomijos metų pradžioje buvo apsistojusi beveik du mėnesius, nes jos gyvenime vyko virsmas, matyt, ji norėjo užversti vieną lapą ir viską pradėti iš naujo“, – svarsto Aivaras.
Su vienais keliautojais jis susipažįsta šiek tiek artimiau, su kitais tik trumpai pabendrauja telefonu. Į butą svečiai patenka savarankiškai, vadovaudamiesi Aivaro nurodymais.
Buto paklausa, ypač savaitgaliais, tokia didelė, kad ne darbo dienomis nuomos kainą vaikinas pakėlė iki 20 eurų parai vienam asmeniui.
Butas turi šarmo
Trijų kambarių buto mūriniame Varėnos penkiaaukštyje Aivaras specialiai nuomai neruošė. Butas tvarkingas, tačiau remonto nematęs kelis dešimtmečius.
Interjeras eklektiškas: bute rasi ir sovietmetį menančią sekciją, lentelėmis iškaltą virtuvę, ir etnografijos elementų, ir toršerų iš sendaikčių turgaus, ir rytietiškų motyvų, atvirlaiškiais išklijuotą koridorių.
Svečių laisvalaikiui Aivaras yra palikęs stalo žaidimų ir galvosūkių, įvairių muzikos instrumentų: kalimbą, afriekiečių būgną, dambrelius, banjirą. Muzikos mėgėjams įspūdį daro ir senutėlis patefonas, Aivaro vinilinių plokštelių kolekcija.
Atokvėpio valandėlei ar romantiškam vakarui buto balkone pakabintas hamakas, lempučių girliandos.
„Bute visko labai daug, bet jis turi šarmo, o keliautojams, matyt, tai ir patinka. Internete jie palieka iš esmės tik gerus atsiliepimus“, – neslepia Aivaras.
Ne verslas, o žaidimas
Buto nuomą Varėnoje Aivaras vertina labiau kaip žaidimą. Rimčiau užsiimti turizmo paslaugomis jis neturi laiko, tačiau potencialas, jo įsitikinimu, toli gražu neišsemtas.
Skelbimą įdėjau nieko per daug nesitikėdamas.
Varėna garsėja miškais ir jų gėrybėmis. Be to, jos apylinkėse tyvuliuoja Žiežulio ir Lavyso ežerai, netoliese yra Varėnos tvenkinio paplūdimys.
„Vasarą keliautojams būtų galima siūlyti irklentes, dviračius, žiemą – slides. Tokių paslaugų tikrai trūksta“, – neabejoja Aivaras.
Jo manymu, užsieniečius galėtų sudominti ir kasmetis elektroninės muzikos renginys „Revolution festival“, „Blusų festivalis“ – didžiausias sendaikčių turgus po atviru dangumi.
Ieško naujų patirčių
Valstybinio turizmo departamento laikinosios vadovės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės buto Varėnoje nuomos užsieniečiams sėkmė visai nestebina.
Pastaruosius kelerius metus stebima tendencija, kad užsienio turistus vis labiau traukia atokesni šalies kampeliai.
„Net ir Pasaulinė turizmo organizacija sako, kad pasaulis gręžiasi į regionus. Žmonės nebenori būti minios dalimi Londone, Paryžiuje ar Romoje, kur sunku rasti plyšį nusifotografuoti. Turistai, gyvenantys vis labiau urbanizuotoje aplinkoje, ilgisi laukinės gamtos, kur gali būti savimi. Be abejo, grąžos duoda ir didelis šalies įdirbis pristatinėjant ne tik Vilnių ir kurortus, bet „kitą Lietuvą”, – samprotauja I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Jau pernai pastebėta, kad daugėja užsienio turistų būtent regionuose: dėmesio sulaukia Molėtai, Marijampolė, Telšiai, Plungė.
„Niekada nereikia vertinti per savo prizmę, nes tai, kas mums įprasta, svečiui iš užsienio yra egzotika. Tai yra ta prabanga, už kurią jis pasiruošęs sumokėti didelius pinigus. Mums atrodo, kas tas krepšelis darže priskintų braškių. O užsieniečiams didelė vertybė, kad miške galima prisirinkti mėlynių, iš jų išsivirti uogienę. Japonai socialiniame tinkle net 17 tūkst. kartų pasidalino mūsų nuotrauka su krepšeliu aviečių“, – pažymi vadovė.
Turizmas gali prikelti regionus?
Užsieniečiai Lietuvoje nori kepti duoną, mušti sviestą, ką nors nusiausti ar nusiverpti, stebėti alaus gaminimą, pageidauja savo akimis pamatyti, kaip melžiama karvė.
„Apie 70 proc. turistų keliaudami nori išmokti ką nors naujo, ieško patirčių“, – apibendrina pašnekovė.
Pastarieji turistai vengia tinklinių viešbučių, kur viskas nauja, tačiau matyta: „Todėl praeitį ir asmeninę istoriją turintis butas Varėnoje gali būti ypač patrauklus.“
Apie 70 proc. turistų keliaudami nori išmokti ką nors naujo, ieško patirčių.
I.Trakimaitė-Šeškuvienė neabejoja, kad turizmas gali prikelti regionus, tik savivaldybės turėtų išnaudoti savo potencialą.
„Pažiūrėkit, kaip įsisuko Anykščiai, kiek ten maitinimo, apgyvendinimo įstaigų. Varėniškiams gali atrodyti: kam čia ką nors daryti, juk vis tiek nesulauksime tokių srautų kaip Birštonas ar Druskininkai. Nieko panašaus: turizmas kuria darbo vietas. Tik reikia infrastruktūros, nuomos punktų, užsienio kalbomis kalbančių gidų. Žinoma, tam reikia didesnio savivaldybių indėlio, kad jos rastų būdų padėti išgyventi smulkiesiems verslininkams ne sezono metu“, – svarsto I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
