2023 m. vasario 14–18 dienomis aš su šeima apsilankiau Škotijoje.
2023 m. vasario 16-ąją buvome ekskursijoje, dėl kurios labiausiai ir norėjau į Škotiją. O mūsų dukros pirmą kartą pamatė kalnus. Tokių kaip mes buvo pilnas autobusas – 51 žmogus iš įvairių šalių. Bilietų galėjau ir nesispausdinti – jų niekas taip ir nepatikrino.
Be mūsų tuo pačiu maršrutu važinėjosi dar keli mikriukai ir tuos pačius žmones sutikdavome visose vietose, kur tik sustodavome. Paklausiau vairuotojo, ar visada žiemą šitaip. Sakė, kad ne. Paprastai žiemos dienomis jo ekskursijoje būna apie 10–15 žmonių. Bet dabar po koronos visi išsiilgę kelionių, tai dėl to tiek daug.
Kalnai visada gražu, nepaisant to, kad švietė skysta saulė. Taip škotai vadina lietų. Lietus ir rūkas. Gal dėl to Loch Nese pabaisos ir nepamatėme, o tik mielas antytes, kurios kaip visada labiausiai patiko jaunesniajai dukrai Laurai. Pabaisą pamatėme vėliau – suvenyrų parduotuvėje.
Prie Loch Neso praleidome 2,5 valandos. Neprailgo, galėjome ir dar pabūti. Ten pavalgėme, pasivaikščiojime, grožėjomės. Vyresnioji dukra Saulė pasakė, kad norėtų ten gyventi, o Laura – kad tai vienas iš gražiausių jos gyvenime matytų vaizdų.
Kalnai visada gražu, nepaisant to, kad švietė skysta saulė.
Kitose vietose stodavome trumpesniam laikui, daugiausiai pusvalandžiui. Fotografavomės prie ežerų, kriokliuko, gauruotų kalnų karvių su labai ilgais ragais. Užsukome prie paminklo II-ojo pasaulinio karo kareiviams, t. y. vietos, nuo kurios teoriškai turėjo matytis aukščiausias Jungtinės Karalystės kalnas – Ben Nevisas. Deja, tik teoriškai.
Dėl rūko ir lietaus pamačiau tik jo mažą fragmentą. Na, taip, daug kas man sakė, kad reikėtų į čia atvažiuoti vasarą. Bet ir ankstyvas pavasaris turi savo žavesio. Jau garsiai čiulba paukščiai, pradeda žydėti kažkokie geltoni krūmai ir snieguolės.
Pasirodė, kad ir medžiai žydi, bet arčiau priėję pamatėme, jog ten ne žiedai, o didžiulės kerpės. Devynios galybės jų. Šakos tiesiog aplipę jomis. Miškeliai pilni rododendrų. Tiesa, jie dar nežydi, bet žali lapai labai pagyvina aplinką.
Išsamiausiai su kraštovaizdžiu susipažinome pro autobuso langą. Jis be galo įvairus: miškai, iškirsti miškai, pievos su gausybe avyčių, nurudę laukai, snieguotos viršūnės.
Aš tai vandens žmogus: džiaugsmas prasidėdavo kalnų upeliukais, kurie įtekėdavo į upes, o šios išsiliedavo į ežerus arba kaip ten vadina – lochus. Šis žodis prajuokino ne tik mus, bet ir kitus autobuse sėdėjusius lietuvius, kai išgirdome kiek iš viso Škotijoje yra lochų.
Kai vairuotojui atsibosdavo malti liežuviu (nes jis dirbo dar ir gidu su teatrališkais elementais), jis paleisdavo škotiškos muzikos – tiek folkloro, tiek dabartinių, pvz. Travis.
Net susigraudinau, nes pasijaučiau kaip filme.
Įsivaizduokite: kelias vingiuoja tarp vaizdingų kalnų, o per garsiakalbius – dūdmaišių himnas. Net susigraudinau, nes pasijaučiau kaip filme, kada didvyris grįžta į gimtuosius kalnus po mūšio. Nugalėjęs, bet netekęs daugybės draugų…
Grįžome jau sutemus. Pakalbėjome, kad tai viena iš įsimintiniausių vasario 16-osios švenčių...
Kviečiame dalyvauti konkurse „Menas keliauti. Menas patirti“, kurį organizuoja LITEXPO paroda ADVENTUR kartu su keliautojais ir nuotykių ieškotojais Vytaru Radzevičiumi ir Martynu Starkumi.
Keliaujate, atostogaujate, ieškote nuotykių, ar įdomiai leidžiate laiką kartu su draugais ar šeima? Siųskite savo nuotraukas, dalinkitės istorijomis ir kiekvieną savaitę laimėkite parodos ADVENTUR partnerių prizus. Visi konkurso dalyviai varžysis dėl pagrindinio konkurso prizo - kelionės į Ispaniją įsteigto „Tour Spain“ kartu su „Kelionių Akademija“, kurios nugalėtojas bus paskelbtas sausio 27 d. Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus kelionių šou metu.
