Lėktuvo stiuardesė, kuriai priklauso Guinnesso pasaulio rekordas už aukščiausią kritimą be parašiuto, prieš 52 metus išgyveno bombos sprogimą lėktuve, rašoma „Daily Star“.
Jai prireikė 3 minučių, kol nusileido ant žemės.
Skrydžio palydovė Vesna Vulovic buvo vienintelė išgyvenusi, kai įtariamam teroristui padėjus bombą JAT Jugoslavijos oro linijų 357-ojo reiso lėktuve žuvo visi kiti 27 keleiviai ir įgulos nariai.
Lėktuvui skrendant virš Hermsdorfo rytų Vokietijoje, jis staiga dingo iš radarų ekranų ir nutrūko visi ryšiai.
1972 m. sausio 26 d. virš buvusios Čekoslovakijos reaktyvinis lėktuvas susprogo ore ir nukrito į kalną.
Vesna yra įtraukta į Guinnesso rekordų knygą už aukščiausią kritimą be parašiuto – siaubingus 10,16 km. Pranešama, kad jai prireikė 3 minučių, kol nusileido ant žemės.
Manoma, kad išpuolį surengė Kroatijos kraštutinių dešiniųjų nacių ir fašistų teroristinė grupuotė „Ustashe“.
Ši grupuotė buvo susijusi su daugiau kaip dviem dešimtimis teroristinių išpuolių prieš Jugoslaviją po Antrojo pasaulinio karo.
Vesna yra įtraukta į Guinnesso rekordų knygą už aukščiausią kritimą be parašiuto.
Tačiau 2009 m. Vokietijos ir Čekijos žurnalistų grupė paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad „labai tikėtina“, jog lėktuvą su priešo lėktuvu supainiojo Čekoslovakijos karinės oro pajėgos ir numušė.
Tačiau Čekijos kariniai ekspertai šią ataskaitą atmetė kaip sąmokslo teoriją.
Pati Vesna pasakojo, kad buvo vienas vyras, kuris atrodė „siaubingai susierzinęs“ ir kuris „Stokholme užregistravo bagažą, išlipo Kopenhagoje ir į skrydį nebegrįžo“.
Skrydis vyko iš Stokholmo (Švedija) į Belgradą (Serbija) su persėdimais Kopenhagoje (Danija) ir Zagrebe (Kroatija).
Kad ir kas būtų sprogęs, Vesnai pavyko išgyventi, kai ji kritimo metu buvo prispausta prie maisto vežimėlio.
Ją ištiko koma, ji patyrė sužalojimų, įskaitant kaukolės lūžį, trijų lūžusių slankstelių ir dviejų kojų lūžius.
Vokietis Bruno Henke rado ją pusiau gulinčią už lėktuvo dalies, ant jos gulėjo kito įgulos nario kūnas, o prie stuburo buvo prispaustas serviravimo vežimėlis.
Henke Antrojo pasaulinio karo metais dirbo gydytoju Vokietijos kariuomenėje ir, pasitelkęs savo medicininius įgūdžius, padėjo ją stabilizuoti, kol atvyko pagalba.
Nebuvo manoma, kad ji išgyvens, tačiau po kelių dienų ji stebuklingai pabudo iš komos ir paprašė cigaretės.
Manoma, kad ji išgyveno, nes įstrigo lėktuvo uodegos kūgyje ir tai sustabdė jos išsiurbimą.
Nebuvo manoma, kad ji išgyvens, tačiau po kelių dienų ji stebuklingai pabudo iš komos ir paprašė cigaretės.
Tuomet lėktuvo fiuzeliažas praskriejo pro pušų šakas ir atsitrenkė į storą sniego dangą, kuri sušvelnino smūgį ir sušvelnino nusileidimą nuo kalno.
Iš pradžių paralyžiuota nuo juosmens žemyn, Vesna galiausiai beveik visiškai pasveiko.
Ji ir toliau dirbo JAT ir net paprašė bendrovės leisti jai vėl skraidyti. Tačiau JAT nesutiko ir suteikė jai kitą darbą aviakompanijos būstinėje.
Ji niekada nebeprisiminė nei nelaimingo atsitikimo, nei savo išgelbėjimo.
Nepaisant siaubingos patirties, Vesna vėliau sakė, kad nebijo skraidyti. Ji sakė: „Iki šiol mėgstu keliauti ir nebijau skristi“.
Vesna mirė 2016 m. gruodį, būdama 66 metų. Pranešama, kad jos bute Belgrade ją rado draugai.
