Šiaulių turizmo informacijos centras, bendradarbiaudamas su Valstybinio turizmo departamento Turizmo plėtros skyriumi, surengė informacinį pažintinį turą „Saulės miesto skambančios naujienos“.
Prabegomis aplankyti trys muziejai: šokolado, fotografijos ir geležinkelio. Tačiau jų yra dar daugybė: dviračių, radijo, lėlių, katinų, kino ir kitų. Reikia tikėtis, kad muziejais netaps gamyklos, oro uostas ir visas Šiaulių miestas.
Kaip kartus tapo saldžiu
Pirma kelionės stotelė gana saldi. Nors ne. Saldžia ją galima vadinti tik apie pusantro šimto metų – nuo tada, kai europiečiai į aštriai kartų ir skystą kakavos gėrimą pripylė kalną cukraus.
Tai Šokolado muziejus, įsikūręs „Rūtos“ saldainių fabrike. Jis veikia jau kelerius metus. Tose pačiose patalpose yra ir su unikali kavinė bei šokolado parduotuvė.
Šokolado produkcija „Rūtos“ fabrike gaminami nuo 1913 metų. Tai seniausias toks fabrikas Lietuvoje.
Muziejuje galima aptikti originalų trikojį puoduką, iš kurio kadaise actekai gėrė visiškai nesaldų šokoladą su aštriais prieskoniais.
Tokio gėrimo vėliau davė paragauti patiems iš paprasto puoduko – patalpoje, kurioje vaikai mokėsi gaminti saldainius.
Kone keturis tūkstančius metų gertas majų ir actekų gėrimas europiečiams nekėlė žavesio. Todėl jie XIX amžiaus viduryje pridėjo cukraus, o vėliau pieno miltelių.
Kakavos pupeles actekai naudojo vietoje pinigų. Taip buvo dėl to, kad tinkamai laikomos jos ilgai negenda. Už tris pupeles galima nusipirkti kiaušinį arba avokadą. Už 30 – riebų kiškį.
Solidžiai muziejuje atrodo saldainių pakuočių ir popierėlių ekspozicija. Jų saldainiai šiomis dienomis skambėtų daugiaprasmiškai: „Negrai“, „Mano grėblys“, „Aš vyras“, „Borisas Godunovas“, „Meilužis“.
Kaip įlįsti į fotoaparatą
Fotografijos žinovai visada sako, kad fotoaparatas tai tik sandari dėžutė, kurios viduje yra visiška tamsa. Tereikia šviesai jautraus paviršiaus ir tinkamo dydžio skylutės, kuri atidaroma tiksliai nustatytam laikui. Viskas.
Kažkaip nesitiki? Užlipi ant Fotografijos muziejaus stogo ir įlendi į nedidelį tamsų kambarėlį. Ant pietinės sienos pamatai apverstą bažnyčios vaizdą. Nors pati bažnyčia šiaurėje.
Fotografijos muziejus turėtų tiesiog priblokšti nauja ekspozicija, kuri atsidarys rudenį. Muziejaus vadovė Vilija Ulinskytė atskleidžia, kad čia turės ką veikti ir vaikai, tačiau tai nebus minkštų žaislų kampelis.
Tai bus gudri ir įdomi interaktyvi konstrukcija, kurios viduje tilps keli žmonės ir galės ten kažką paspausti, paliesti, nufotografuoti – užsidaryti mažame fotografijos pasaulyje. Šią naujovę galės išbandyti ir suaugusieji.
Tai bus gudri ir įdomi interaktyvi konstrukcija, kurios viduje tilps keli žmonės ir galės ten kažką paspausti, paliesti, nufotografuoti
Fotografijos muziejus nėra naujas, tačiau dabar visiškai atsinaujinęs.
Jei anksčiau čia stovėjo keletas senų fotoaparatų ir niūkiose salėse kabėjo pora parodų, tai dabar tai yra nauja originali erdvė menui ir lankytojui.
Yra ką veikti ir dabar, kol rengiamos naujos ekspozicijos. Galima savo akimis pamatyti kaip anksčiau gimdavo nuotraukos.
Pavyzdžiui, turi dėžutę su mažyte skylute, o dėžutėje – šviesai jautraus popieriaus skiautė. Lauke nuimi pirštą nuo skylutės ir lauki kelias minutes, kol vaizdas tinkamai įsigeria į popierių. Toliau – chemija. Pabandyk, tai vadinasi „camera obscura“.
Šiaulių geležinkelio muziejus
Tai žinybinis muziejus, kuris kaupia, saugo, eksponuoja muziejines vertybes, susijusias su Šiaulių krašto geležinkelio istorija. Muziejus įkurtas 1971 m. rugsėjo 4 d., minint Šiaulių geležinkelio 100-ąsias metines.
Lauko ekspozicijoje lankytojus pasitinka siaurojo geležinkelio garvežys PT-4–153 ir plačiojo geležinkelio garvežys L–0106, vikšrinės traktorių, įvairių tipų drezinos, siaurojo geležinkelio vagonas ir kita technika.
Už Vilniuje esantį muziejų ši vieta laikoma kone pranašesne savo sukauptu turiniu ir galimybėmis viską pačiupinėti savomis rankomis. Į kiekvieną traukinį čia galima įlipti, pasukinėti rankenėles.
Tai dar ne visi pranašumai. Šis muziejus kol kas yra nemokamas.
Tai dar ne visi pranašumai. Šis muziejus kol kas yra nemokamas. Ateiti, pasisveikini su teritorijos sargu ir vaikštai sau.
Pirmojoje salėje išdėstyta nuolatinė ekspozicija. Čia supažindinama su Šiaulių geležinkelių istorija nuo 1871 m., kai buvo pastatyta geležinkelio stotis ir į Šiaulius atvyko pirmasis traukinys.
Čia galima pamatyti visko – nuo karo paliktų sprogmenų iki seniausių įrankių bei prietaisų, naudotų geležinkelininkų gyvenime.
Muziejuje galima pamatyti nuotraukas, kaip atrodė geležinkelio stotis prieš Antrąjį pasaulinį karą. Pagrindinės salės dalyje išdėstyti įrankiai ir prietaisai, kuriais dirbo kelininkai, elektrikai, ryšininkai.
Sukaupta apie 6000 eksponatų, fondai nuolat papildomi naujais eksponatais, kuriuos dovanoja filialo darbuotojai ir miesto gyventojai.
Čia galima pasijusti ir vaiku. Antrosios salės viduryje įrengtas elektrinio traukinuko maketas iš tiesų įspūdingas. Geli traukiniai nardo po kalnus ir miškus ir šveicariško tipo miestelį. O ant sienos kabantis senas telefonas gali suskambėti. Pasuki rankenėlę ir kelk ragelį.
