Nuo istorijos nepabėgsi – lokys sustabdys
Klausimas – kokie gyvūnai pavaizduoti Šiaulių miesto herbe? Nemačiusiems tokio – jautis ir lokys. Neatsiejami nuo senų legendų, gal pramanais buvusių, o gal tikrų. Pradžioje buvo jautis, o vėliau, kadangi Šiauliai yra miestas „ant rubežiaus“, atsirado ir lokys – Žemaitijos simbolis.
Dainius Šukys aprašė Šiaulių herbo atsiradimo istoriją – paveikslėlių knyga „Buliaus kalnas“ pasakoja, kaip žvėrys „nutūpė“ į herbą. Pasakojimas skirtas ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. Būtina paminėti, kad tai nėra tikrosios istorijos atpasakojimas, bet pramanyta istorija.
Šiaulių centre esantis Talkšos ežeras tapo susitikimų ir pasivaikščiojimų vieta. Jau ne vienerius metus ten stovinti „Geležinė lapė“ žinoma Lietuvoje, atvykę svečiai iš Latvijos taip pat nori ją pamatyti.
Nuo šių metų „Geležinė lapė“ dalijasi dėmesiu su kitu dideliu objektu, kuris plūduriuoja Talkšos ežere – Donato Jankausko skulptūra „Nerimas“. Skulptūra sukurta Šiaulių dailės galerijos meninių akcentų plenerui „(NE)atrasti Šiauliai“. Tai pilkas gorilos biustas, kažkiek primenantis M. K. Čiurlionio paveikslą „Ramybė“. Atvykite ir patys įsitikinkite.
Iš kur žvėrių pilnos gatvės arba Pradžioje buvo plika gatvė
Tie, kas Šiauliuose gyveno kokiais 1980 metais, tikrai matė, kaip be mašinų likusioje Vilniaus gatvės atkarpoje ėmė rastis tūrinės reklamos.
Juk buvo tokie laikai, kai nė šviečiančių reklaminių stendų nebuvo, o paprasti dažnai praleidžiami užrašai. Tad kaip kitaip pranešti visiems, kad štai čia veikia mėsos parduotuvė, čia galite įsigyti vestuvinius žiedus, o suskaudus pilvui pagalbos ieškokite vaistinėje?
Tuo metu miesto dizaineriu dirbęs Vilius Puronas pabandė „iliustruoti“ miestą ir tai jam pavyko. Iki pat šių dienų išliko nemažai tūrinės reklamos akcentų pačiame Šiaulių centre.
Dabar jie tapo tik mažosios architektūros detalėmis, mat parduotuvės, kurias reklamavo ir didžiulis metalinis kopūstas ar smagusis paršiukas, jau nebeveikia.
Nors tabako reklama uždrausta, pačiame bulvaro centre pajuodęs vėžys lipa ant cigarečių pakelio „Kastytis“ – taip norėta praeivius informuoti apie rūkymo žalą.
Miesto fontane „maudosi“ ir pelikanai, o prie viešbučio „Šiauliai“ įkurdinti stilizuoti paukščiai, kurie taip pat yra apsupti vandens.
Keitėsi laikai, keitėsi parduotuvės ir jų vitrinos, vienos tūrinės reklamos liko, kitos buvo išmontuotos. Tačiau idėja „įkurdinti“ gyvūnus mieste – liko. Rudeniop bulvare atsirado ryškus akcentas „Chameleonas“ (aut. Gintaras Linkevičius) – prie vaikų žaidimų aikštelės įkurdintas šaltakraujis driežas. Žalias objektas iš karto tapo traukos objektu – įkeltas į medį, priklausomai nuo apšvietimo ir medžio lajos, jis išryškėja. O kiek kartų jis jau įamžintas nuotraukose – sunku ir suskaičiuoti.
Didžiausias miesto herbas yra prie Gaidžio laikrodžio aikštės – ant sienos V.Purono sukurta heraldinė kompozicija „Šiaulių miesto herbas“.
Jau paminėtas gaidys ne tik puošia centrinį miesto laikrodį, bet ir sveikinasi su tais, kurie 12 popiet ir 18 val. vakare eina bulvaru. Pasisveikinama „Sveiki atvykę į Šiaulius“ – ne tik lietuvių, bet ir latvių, anglų, rusų, vokiečių kalbomis (sąrašas nesibaigia, kviečiame patiems ateiti pasiklausyti ir suskaičiuoti). Ši aikštė ir pasimatymų vieta: „Kur susitinkam?“, „Prie Gaidžio“. Lygiai kaip ir Saulės Laikrodžio aikštės puošmena „Šaulio“ skulptūra vadinama Auksiniu berniuku, taip ir miestiečiuose prigijęs centro aikštės vardas „Gaidys“.
Juodi katinai ant seniausios mieste „Valerijono“ vaistinės stogo „vaikštinėja“ neatsitiktinai. Nuo seno žinoma, kad šis augalas vilioja kates, kurioms net muziejus Šiauliuose įkurtas.
„Miesto tatuiruotės“ arba grafičiai neretam tik galvos skausmas – darko fasadus ir nekuria meninės vertės. Tačiau, kai rimti menininkai imasi sienų puošybos – rezultatas tampa traukos objektu. Taip nutiko ir miesto Dailės galerijai vykdant plenerą „Saulės pagrobimas“. Gyvūnai, žvėrys tikrai nebuvo pagrindinis grafičių akcentas, tačiau net keliuose sienų piešiniuose išvysime gamtos motyvus. Prie centrinio turgaus esančios vaistinės fasadą puošia stilizuota lapė (aut. Martynas Šnioka), o ant Valstybinio Šiaulių dramos teatro nutūpė 80 drugelių (aut. Reda ir Arūnas Uogintai). Jauna menininkė Živilė Spūdytė-Žvėrūna vienoje tarpuvartėje apgyvendino „Miesto balandžius“.
Ne tik Kūčių naktį prabyla gyvūnėliai
Šiaulių turizmo informacijos centras ne tik organizuoja temines ekskursijas ir aprūpina žemėlapiais. Kad miesto svečiai geriau pažintų miestą, prieššventiniu laikotarpiu jie kviečiami sudalyvauti orientaciniame žygyje „Kur per Kalėdas Šiauliuose prabyla gyvūnėliai?“, kuris organizuojamas su Normundo Valterio mokykla. Nuotraukos ir mįslės padės rasti visus mieste išsibarsčiusius žvėris – ir katinus, ir gorilas, ir meškas.
Šiame orientaciniame žygyje geriausia dalyvauti komandomis – juk kelios galvos geriau nei viena. Be to, bet kokia komandinė pramoga tik sustiprina draugystę. O jei sunkiai pavyks ir mįslę atspėti, ir žvėriuką rasti – dalyviai galės pasinaudoti „Skambučio draugui“ pagalba. Turizmo informacijos centro darbuotojas budės ir padės rasti ieškomą objektą.
Jei nespėjote užsiregistruoti į šį žygį, nenusiminkite – surinkę komandą galite užsisakyti šį žaidimą ir gerai praleisti laiką.
Klaidžiodami Šiaulių gatvėmis pasigrožėkite tiek tūrinėmis reklamomis, tiek mažosios architektūros akcentais. Gal jų ir nėra daug, bet tokie inkliuzai praturtina miestą.
