Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Šiaurės Amerikoje snaudžia supervulkanas: jo išsiveržimas iškart pražudytų visą žemyną

Pagaliau prisivijo darbai ir taip uodegą prispaudė, kad kelionės prisiminimus teko trumpam sukišti į stalčiuką. Dvylikta kelionės diena buvo pirmoji sąlyginai nuobodi ir gan monotoniška, skirta nusigauti kiek įmanoma arčiau Ledynų nacionalinio parko (angl. Glacier Nacional Park). Nakvynė laukė Greit Folso miestelyje už 600 km.
Jeloustouno nacionalinis parkas
Jeloustouno nacionalinis parkas / 123RF.com nuotr.

Daugiau kelionių po JAV rasite tinklaraštyje „Zuikių kelionės“.

Jei ne elniai, pakelėse išsirikiavę tokiu pat tankiu, kaip „plaštakės“ Lenkijos greitkeliuose gūdžiais devyniasdešimtaisiais – beveik nebūtų ką nė prisiminti. Bet visų labui teko akis išpūtus stebėti pakeles ir spėlioti ar didžiaakiai, baltauodegiai gražuoliai nenuspręs, kad žolė kitoje kelio pusėje žalesnė kaip tik tuo metu, kai tu pro šalį skrieji 80 mylių per valandą greičiu.

Truputį stebino ir pakelėse, vos ne prie kiekvieno išsukimo iš greitkelio, kariniai patruliai. Šito reikšmės taip ir neišsiaiškinome. Galbūt tądien kokio svarbaus krovinio pervežimas numatytas, gal dar kažkas.

Greit Folse jokiems žygiams jėgų neužteko. Vairuotojas dar, tiesa, iki baro prisikapstė, krepšinį pažiūrėjo ir lošimo automate doleriukų išlošė, kas kompensavo visai neblogą vakarienę.

Na, o visai vakare pasivijo naujienos apie vakar prašniokštusią audrą. Pasirodo, tas debesis nuo kurio bėgome, o vėliau vijomės, genamas link Jeloustouno nacionalinio parko (kuriame vos prieš porą dienų lankėmės) konkrečiai išsilijo.

Patvindė visas savo kelyje pasitaikiusias upes, kurios sutartinai kriokdamos įsiveržė į Jeloustouno parką, pakeliui šluodamos kelius, tiltus, statinius ir viską, kas tik kelyje pasitaikė. Parkas buvo kuriam laikui uždarytas, gausybė žmonių evakuojama. Skelbiama, kad tai buvo vos ne biblijinis tvanas, koks pasitaiko kartą per 500 metų.

Skelbiama, kad tai buvo vos ne biblijinis tvanas, koks pasitaiko kartą per 500 šimtus metų.

Visiems sąmokslo teorijų mylėtojams ir tikėtojams, manantiems, kad pasaulio pabaigą atneš ateiviai, robotų sukilimas, beždžionių raupai ar kovido skiepai – aš turiu savo atkirtį – pasiskaitykite truputį apie Jeloustouno parką, kuris realiai yra supervulkanas.

Yra teorijų, kur šis vulkanas išsiveržia maždaug kas 600 000–700 000 metų. Paskutinį kartą išsiveržė prieš 664 000, tai galima spėlioti, kad fejerverkai artėja. O kai šitas driokstelės, tai jau žinokit bus visai tas pats ar bėgiojome rytais, ar skiepijomės, ar po 6 val. nevalgėme – pabaiga bus liūdna.

123rf.com nuotr. / Jeloustouno nacionalinis parkas
123rf.com nuotr. / Jeloustouno nacionalinis parkas

Pesimistinis scenarijus – didesnėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje gyvybės neliks iškart, o visą likusį pasaulį pribaigs supervulkano išspjauti pelenai, nešantys nuodus, tamsą, šaltį ir badą.

Tai šia „džiugia“ nata ir baigsiu dvyliktos dienos aprašymą.

Daugiau kelionių po JAV rasite tinklaraštyje „Zuikių kelionės“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai