Sunku paaiškinti kodėl, bet šiauriausioje Rusijos gyvenvietėje, Diksone, vis dar gyvena daugiau nei 500 žmonių. Vietiniai prisitaikė prie beveik ištisus metus trunkančios žiemos ir visą parą nesibaigiančių naktų.
Ne be reikalo ši vieta vadinama pasaulio kraštu. Krasnojarsko šiaurėje, Arkties vandenyno pakraštyje, apsigyvenusią bendruomenę nuo didesnių miestų skiria 500 km per necivilizuotą tundrą.
Ten patekti įmanoma tik kartą per savaitę, esant geroms oro sąlygoms, skrendančiu lėktuvėliu. O atvykimas pašaliečiams – griežtai ribojamas. Ne tik atvykėliai, bet ir vietiniai gyventojai privalo turėti specialų pasą, leidžiantį patekti į teritoriją. Taip yra todėl, kad gyvenvietė įkurta pakrantėje ir laikoma valstybės siena.
Policija – vaikyti meškoms ir vilkams
Diksono gyvenvietė padalinta 1,5 km ilgio sąsiaurio į salą ir žemyninę dalį. Žiemą sąsiauris tampa abi dalis skiriančiu keliu, kuriuo galima važiuoti sniegomobiliais, o vasarą – plaukti laiveliais. Kitu metų laiku kirsti sąsiaurį įmanoma tik užsisakius perkėlimą sraigtasparniu. Todėl dauguma tenykščių retai palieka savo gyvenvietės pusę.
