Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Ten – ir Radvilų įkurdintų totorių gyvenimą šiame krašte menantys kaimai, ir dolomitinės uolos bei olos, kurių sienos atveria jau ne tūkstančių, bet milijonų metų senumo laikus, ir dailiausiomis šventovėmis pasipuošęs Nemunėlio Radviliškis, kuriame dargi svečiuosna pakviestų moteris kunigė, ir Germaniškio tiltas į Latvijos Skaistkalnės 1692 m. bažnyčios rūsių magiją...
Kalbant apie šiauriau nuo Biržų nutolusią vietovę, verta paminėti ir geografines įdomybes.
Sutapo, kad prieš metus pasakojau apie Musteikos kaimą (Varėnos r.), kuriam priklausančiuose miškuose galima rasti piečiausią šalies tašką. O kurgi yra šiauriausias Lietuvos kaimas? Tai – aptartame krašte esantis, kadaise vien tik totorius glaudęs ir Nemunėlio upės kilpos pašonėje įsikūręs Aspariškių kaimas (Biržų r.).
Teigiama, kad rašytiniuose šaltiniuose Aspariškiai pirmą kartą paminėti dar 1604 m. Apie solidų šio kaimo amžių galima įtarti jo dešinėje pusėje pamačius kažkokio senovinio dolomitinio statinio liekanas ar neapkabinamus kamienus turinčius medžius.
Aspariškių kaimas yra labai atokioje vietoje (iki jo dundėti vieškeliu prireiks tikrai nemenką atkarpą). Jo lokacija, be jokios abejonės, turėtų patikti gamtos mylėtojams – ramuma, miškai ir čia pat almanti upė.
Nors gamta čia ir pakeri, akivaizdu, kad į Aspariškius nepuola atsikraustyti ankštuose butuose susispaudę miestiečiai. Juk nuo šio kaimo rajono centras yra gan toli – iki Biržų tektų važiuoti apie 40 km, o iki apskrities centro – Panevėžio – apie 106 km. Turbūt toks nuošalumas žmones ir atbaido.
Rašytiniuose šaltiniuose Aspariškiai pirmą kartą paminėti dar 1604 m.
Šiandien suskaičiuoti Aspariškių gyventojams užtektų vienos rankos pirštų, o štai prieš 100 metų jų buvo apie 50. Gal tai irgi nėra labai daug, tačiau tuomet dar nereikėjo baimintis dėl kaimo išnykimo.
Tiesa, jei norėtumėte atsistoti tikslioje šiauriausioje Lietuvos vietoje – nepavyks, šis taškas yra Nemunėlio upės viduryje, tad įsiamžinti galima upės krante pažymėtoje vietoje, nuo aptariamo kaimo paėjėjus kairiau upės pakrante.
Įdomu rinkti tokią svarbiausių Lietuvos geografinių vietų „kolekciją“, gal todėl būtent šis apsilankymas Aspariškiuose mane įkvėpė leistis į dar vieną kelionę. Panašią, bet kiek kitokią – į už poliaračio esančią šiauriausią Europos žemyno vietą.
Kita vertus, kad ir kaip mėgčiau keliones po užsienį, jaučiu, tų savų ir jaukių Lietuvos peizažų niekas nepranoks. Kuo labiau pažįstu mūsų vieškelius, tuo jie darosi vis brangesni, savo istorijų begalybėmis papasakojantys daugiau, nei gali panorėti.
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
