Šiaurinis kelias, kurį pasirinko lietuviai, vingiuoja į Vakarus Kantabrijos jūros pakrante iš Prancūzijos ir Ispanijos pasienyje esančio Irūno (isp. Irún) miesto. Pražingsniavę daugybę paplūdimių, kurortinių miestelių ir uolėtų iškyšulių, piligrimai už 850 kilometrų pasiekia Santiagą. O galutine stotele tampa prie pat vandens esantis iškyšulys, kurį anuomet čia atkeliavę piligrimai palaikė pačiu pasaulio kraštu.
Be šio Santiago maršruto yra dar keletas – Prancūziškasis, Portugališkasis ir Pietinis.
Vadinamuoju Šiauriniu keliu T.Augūnas ir V.Petryla iškeliaus rugsėjo 29-ąją. O galutinį tašką turėtų pasiekti ne vėliau nei spalio 15 d.
„Keliausime dviese, nes taip ramiau, saugiau ir įdomiau. Su Viktoru šią vasarą paspirtukais keliavome Alandų salose. Vėliau vienas važiavau Latvijoje. Ten išbandžiau save važiuodamas su 20 kg svoriu ant paspirtuko. Norėjau sužinoti, ar esu pajėgus tai padaryti. Penkias dienas važiavau – nebuvo lengva. Turėjau net palapinę, bet jos taip ir nepasistačiau. Galvojau, padarysiu tai paskutinę dieną. Bet, žinojau, kad žmona manęs laukia Šventojoje, todėl tądien nuvažiavau 120 km ir palapinės nebereikėjo“, – juokėsi T.Augūnas.
Ši kelionė padėjo apsispręsti, ar yra pajėgus įgyvendinti seniai kirbėjusį norą pravažiuoti paspirtuku kuriuo nors Santiago de Kompostelos keliu. Tačiau taip pat suteikė progą nutarti, kad keliauti vienam jam visgi nepatinka taip, kaip su bendražygiu.
Pasak jo, Šiaurinį kelią keliautojai pasirinko dėl vandens. „Man visada patiko keliaujant matyti vandenį šalia, jausti jį. Šis maršrutas eina šalia Kantabrijos jūros. Todėl ir apsispręsti nebuvo sunku“, – sakė paspirtukininkas, pridūręs, kad kol kas leistis į kelionę Prancūziškuoju keliu pabijojo.
„Jei ši kelionė bus sėkminga, kitąmet gal važiuosime Portugališkuoju, o vėliau – ir Prancūziškuoju keliu“, – planų ateičiai jau turėjo T.Augūnas.
Kelis šimtus kilometrų įveikti jie ketina ne pėstiesiems, bet dviratininkams skirtu Santiago keliu. Per dieną žada nusispirti vidutiniškai 65 km.
„Jei pėsčiomis keliautojai nueina per dieną apie 40 km, tai paspirtuku nuvažiuoti 65-70 km tikrai nėra sudėtinga. Žinoma, bus iššūkių – dalis kelio eina per kalnus, tad tikrai žinau, kad teks ne tik spirtis, bet ir stumtis paspirtuką. Taip pat laukia įvairi kelio danga. Bet to nebijau“, – tikino patyręs keliautojas, prieš porą metų su žurnalistu ir keliautoju Gerimantu Statiniu paspirtukais apvažiavęs Lietuvą (iš viso tuomet jiedu nuvažiavo daugiau nei 1000 km).
Anot pašnekovo, kur kas didesniu iššūkiu jis laiko kalbos barjerą. „Ispaniškai nė vienas iš mūsų nekalbame. Tačiau, kiek klausinėjau ėjusių šiuo keliu, sakė, kad susikalbėti geriausiai pavyksta gestų kalba. Tą ir darysime“, – sakė lietuvis.
Jo žiniomis, Šiauriniu Santiago de Kompostelos keliu jau yra važiavusių paspirtukininkų. Tačiau tarp jų nebuvo lietuvių. Todėl jiedu su V.Petryla tai tikisi padaryti pirmieji.
Keliavimo paspirtuku idėjas propaguojantys verslininkai patys jau neįsivaizduoja kitokių atostogų kaip tik ant paspirtuko. Jis – pirmasis daiktas, kuris patenka į naujų kelionių sąrašą.
