Molizė – regionas centrinėje Italijoje – laukinis, gražus, tačiau likęs nepastebėtas. Taigi regionas paskelbė sumokėsiantis žmogui daugiau kaip 27 tūkst. dolerių, jei šis persikeltų į vieną iš 106 neapgyvendintų kaimų ir apsaugotų jų bendruomenes nuo išnykimo.
Kiekvienas, pasinaudojęs pasiūlymu, trejus metus gaus 700 eurų per mėnesį (apie 770 dolerių), kad galėtų įsikurti rajone, garsėjančiame žaliomis ganyklomis, alyvmedžių giraitėmis ir snieguotomis kalnų viršūnėmis.
Tiesa, yra viena sąlyga – čia persikraustęs žmogus turėtų pradėti nedidelį verslą tam, kad prisidėtų prie vietos ekonomikos.
„Noriu, kad mano regionas atgimtų ir išvengtų virtimo į vaiduoklių kaimus“, – sako Antonio Tedeschi, regiono kancleris, kuriam ir kilo ši idėja. „Mes turime išsaugoti savo šaknis“, – tęsia jis.
Jauni žmonės ir poros su vaikais ypač drąsinamos dalyvauti šiame iššūkyje. Oficialiai ši iniciatyva startuos rugsėjo 16 d.
Anot A.Tedeschi, gimusio Molizės regione, mažame Filignano miestelyje, kuriame gyvena 700 gyventojų, jis puikiai suvokia, ką reiškia matyti senų tradicijų ir istorinių vietovių ėjimą užmarštin, todėl laikas tai sustabdyti.
„Tikslas yra įkvėpti naują gyvenimą ir atgaivinti vietos ekonomiką“, – sako jis. „Naujokai gali imtis bet ko, ko nori, kad gautų mūsų finansinę paramą: nedidelę užeigą, restoraną, barą, B&B, nedidelį kaimo ūkį, amatininkų parduotuvėlę, biblioteką ar parduotuvę, prekiaujančią vietinių produktais.“
Pastaraisiais metais tūkstančiai žmonių paliko Molizę. Oficiali statistika rodo, kad nuo 2014 m. ten gyvenančių žmonių skaičius sumažėjo beveik 9000, o regiono gyventojų skaičius siekia iki 305 tūkst.
Šiuo metu viename iš mažiausiai apgyvendintų rajonų, 106 iš 136 miestų turi mažiau kaip 2000 gyventojų.
Daugybė bendruomenių Italijoje atsidūrė rizikoje, nes daugelis jaunų žmonių emigruoja į didesnius miestus arba į užsienį, ieškodami darbo, mat Italijos silpna ekonomika susiduria su iššūkiais, remdama atokesnes kaimo vietoves.
CNN kviečia apžvelgti kaimus, į kuriuos kviečiama persikelti.
Fornelli
Jis garsėja savo aliejumi. 2019-aisiais buvo nominuotas į gražiausių miestų konkursą. Jo centras alsuoja viduramžių dvasia, jį kadaise saugojo pakeliamas tiltas, o dabar yra išlikusių siaurų alėjų, arkų.
Septyni bokštai įkomponuoti į miesto gynybinę sieną. Nei mašinoms, nei motociklams čia įvažiuoti negalima, todėl Fornelli yra ramus ir neužterštas.
Pesche
Įsikūręs ant uolos krašto – San Marco kalno, šio kaimelio pavadinimas kilęs iš itališko žodžio pietre, reiškiančio „uolas“.
Izoliacija šimtmečius apsaugojo kaimą nuo barbarų invazijos. Kaimelio namų ir aristokratiškų pastatų duris puošia keisti akmens vaizdai.
Riccia
Kartą per metus čia susirenka vyno mėgėjai iš visos Italijos. Čia švenčiama vynuogių šventė, kuri minima derliaus nuėmimo pabaigoje.
Šventės metu vyksta paradas, kuriame dalyvauja vežimai išpuoši vynuogėmis. Aktoriai dalija vietos gardumynus.
Riccia yra vienas tų Italijos kaimų, kuriuose vis dar išlikusios tradicijos ir senoviniai receptai.
Molizės aukščiausios kokybės amaro likeris gaminamas su specialiomis žolelėmis, kurios renkamos netoliese Riccios esančiuose miškuose.
Capracotta ir Campitello Matese
Šie kaimeliai patiks slidinėjimo mėgėjams. Molizės regionas viską turi vienoje vietoje: jūrą, ežerus, miškus ir net kalnus.
Molizės regionas viską turi vienoje vietoje: jūrą, ežerus, miškus ir net kalnus.
Šie kaimai yra vieni geriausių žiemos sporto kurortų.
Slidinėjimo trasos nėra tokios ilgos ir stačios, kokios yra Alpėse, tačiau jos traukia ir dėl tankių miškų, kuriuose vis dar gyvena laukiniai gyvūnai, tarp jų – ir lokiai.
Pietrabbondante ir Sepino
Sunku patikėti, bet šie du Molizės regiono kaimeliai yra Romos ir Pompėjos konkurentai dėl antikinės architektūros ir archeloginių atradimų.
Dviejuose mažuose kaimeliuose – Pietrabbondante and Sepino – yra slapti, iš esmės nežinomi citadelės griuvėsiai.
Pietrabbondante archeologinėje vietovėje, esančioje netoli miesto 1000 metrų aukštyje, atsiveria įspūdingas vaizdas į Molizės kalnus, joje yra šventovė ir kelios šventyklos.
Saepinumas arba Sepino griuvėsiai yra neįtikėtinai gerai išsilaikę – su įkalintų barbarų statulomis, sveikinančiomis lankytojus prie įėjimo.
San Giovanni in Galdo
Čia ganomos avys, karvės, buivolai, atsiveria nuostabus peizažas.
Vis dar galima pastebėti pamirštus dulkėtus takus, vedančius į kalnus ir didingos itališkos šventyklos griuvėsius, pastatytos trečiajame amžiuje prieš mūsų erą.
San Giovanni in Galdo įsikūręs prie vieno iš Molizės pagrindinių kelių, naudojamų piemenų, ganančių gyvulius.
Senamiestis, pramintas Morrutto arba vietos tarme „sulaužytomis sienomis“, yra urvų ir požeminių kamerų labirintas.
Čia išlieka senieji festivaliai, tokie kaip folkloro grupės „Zig-zaghini“ pasirodymai, pristatantys tai, kas vadinama „anti-jinx šokiu“.
San Vincenzo pilis
Švarus mėlynas ežero vanduo San Vincenzo pilies miestą daro vieną iš labiausiai vienai dienai lankomų turistų.
Įsikūręs Alta Valle del Volturno, jis yra žinomas kaip Tikėjimo slėnis, nes vienuoliai ir piligrimai šimtmečius čia atvykdavo medituoti ir melstis.
Šiandien netoliese esanti stulbinanti San Vincenzo Al Volturno abatija vilioja ieškančius sielos ramybės keliautojus, trokštančius atribojančios nuo pasaulio viešnagės ir menininkus, kuriems reikia įkvėpimo.
Duronia
Kaimas, datuojamas prieš romėnų laikus. Vyrauja pastelinės spalvos. Jo simbolis yra didžiulis akmeninis kryžius. Apsižvalgę aplink išvysite pievų ir samnitų bokštų griuvėsių panoramą. Duronija neaplenkiama keliaujančių po kaimynines šalis.
Čia vykstančiame maisto produktų „Scattone“ festivalyje ragaujamas ikoniškas makaronų patiekalas, pagamintas iš raudonojo vyno ir pipirų. Šis patiekalas, kaip teigiama, suteikia jėgų ir apsaugo nuo gripo.
