Į naują paramos paketą iš Maršrutų plėtros fondo skrydžių bendrovės pretenduoti gali iki spalio 23 dienos.
„Valstybė suinteresuota naujų krypčių atsiradimu bei intensyvesniais skrydžių tvarkaraščiais, nes taip augs Lietuvos pasiekiamumas, o tai suteiks papildomą impulsą šalies ekonomikos augimui. Išaugęs pasiekiamumas – gera žinia ir šalies gyventojams, nes pasaulis taps atviresnis ir jie galės greičiau, lengviau keliauti“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
„Globalėjančiame pasaulyje tarptautiniai ryšiai tampa vis intensyvesni, o žmonės keliauja vis toliau ir dažniau, todėl nustatę reikalingiausias bei naudingiausias kryptis, apskaičiavę esamas Lietuvos oro uostų apkrovas ir technologinę aviakompanijų ir lėktuvų gamintojų pažangą, įvertinę keleivių poreikį bei numatę augti galinčias kryptis, sudarėme sąrašą iš kelių dešimčių oro uostų – į juos būtų galima vykdyti skrydžius iš mūsų oro uostų. Taip pat sudarėme sąrašą tų oro vartų, į kuriuos skrydžius norėtume sutankinti“, – sako LOU generalinis direktorius Gediminas Almantas.
Pasak jo, dėl Maršrutų plėtros fondo paramos iš Lietuvos oro uostų 2016 metais keleiviai galėjo rinktis aštuonis reguliariuosius maršrutus – iš Vilniaus į Berlyno Tegelio oro uostą, Ciurichą, Stokholmą, Taliną, o iš Palangos – į Varšuvą, Londono Lutono oro uostą, Kijevą bei Minską.
Paremtos oro linijų bendrovės „airBaltic“, „Germania“ SAS, „Adria Airways“, LOT, „Wizz Air“, „Ukraine International Airlines“ ir „Belavia“ per metus šiais maršrutais skraidino beveik 89 tūkstančius žmonių.
Naujajame kvietime oro linijoms siūloma iš Vilniaus oro uosto skraidinti į Tbilisio, Astanos, Pekino, Tokijo, Niujorko, Čikagos, Prahos, Ženevos, Venecijos, Dohos, Dubajaus ir kitus oro uostus.
Iš Kauno oro uosto daugiausiai ieškoma naujų skrydžių į Skandinaviją: Helsinkio, Lulėjos, Oulu, Oslo, Tamperės, Trondheimo, Turku, Umėjos oro uostus. Iš Palangos siūloma skraidinti į Bilundą, Diuseldorfą, Hamburgą, Dubliną, Helsinkį, Sankt Peterburgą.
Taip pat siūloma didinti skrydžių skaičių iš Vilniaus į Amsterdamą, Berlyną, Briuselį, Kopenhagą, Helsinkį, Londoną, Milaną, Madridą, Barseloną, Maskvą, Paryžių, Romą, Tel Avivą ir Vieną.
Numatoma, kad ilgiausias paramos teikimo laikas – 3 metai, maksimali vienam vežėjui suteikiamos paramos vertė – 200 tūkst. eur. Lėšos galės bus skiriamos naujojo maršruto rinkodarai ir reklamai bei įsikūrimo oro uoste išlaidoms, kurias bendrovė patirs pradėdama naują maršrutą ar tankindama esamą tvarkaraštį.
„Tai yra maksimali suma, kurią Lietuvos oro uostai gali skirti aviakompanijoms dėl valstybės pagalbos ribojimų. Didesnės pagalbos skyrimą Lietuvos oro uostams, kaip valstybės valdomai įmonei, riboja teisės aktai. Ši suma aviakompanijoms yra labiau simbolinė“, – pažymi G.Almantas
Paramos gavėjai turėtų įsipareigoti, kad naujieji skrydžiai būtų vykdomi ne rečiau nei dukart per savaitę, o pirmieji keleiviai pradėti skraidinti nė vėliau nei kitų metų gegužės 31 d.
Lėšos bus skiriamos iš Maršrutų plėtros fondo – jo investicijomis siekiama didinti šalies pasiekiamumą tiesioginiais skrydžiais, ypač tomis kryptimis, kurios būtinos Lietuvos ekonomikai augti, verslo ryšiams ir tarptautiniams projektams plėsti bei atvykstamajam turizmui skatinti.
2016 m. iš šio fondo buvo skirti 800 tūkst. Eur, kurie atiteko 5 oro linijų bendrovėms. Dvi iš jų pradėjo skraidinti keleivius iš Palangos į Glazgo ir Borispolio oro uostus, taip pat sutankinti skrydžiai iš Palangos į Minską ir iš Vilniaus į Taliną bei Stambulą. Skatinant maršrutų plėtrą, remiamasi gerąja Vakarų ir Šiaurės Europos šalių patirtimi.
