Šiemet atostogaus 84 proc. lietuvių
„Tikslių duomenų šiuo metu neturime, bet iš bendrų tendencijų galima matyti, kad žmonių nerimo, įtampos lygis, stipriai pakilęs, prasidėjus įvykiams Ukrainoje, šiuo metu po truputį slūgsta. Žmonės iš dalies priprato prie situacijos, be to, neišsipildė blogiausios prognozės, karo banga neišplito toliau, arčiau Lietuvos sienų. Tačiau, kai vyksta tokie įvykiai, žmonėms nėra lengva atsiriboti nuo informacijos srauto, atsipalaiduoti ir džiaugtis kasdienėmis veiklomis“, – sako J.Burokas.
Pasak psichologo, nors skamba paradoksaliai, tačiau kuo labiau turime įtampos kupiną situaciją, tuo daugiau dėmesio turime skirti, kiek tai įmanoma, maloniems patyrimams, o atostogos kaip tik vienas iš būdų:
„Esant įtemptoms situacijoms tiesiog būtina atostogauti, išvykti, pakeisti aplinką, kur mažiau įtampos, atsipalaiduoti. O mes jau keleri metai gyvename, patirdami padidintą įtampą.“
Esant įtemptoms situacijoms tiesiog būtina atostogauti, pakeisti aplinką, kur mažiau įtampos, atsipalaiduoti.
Tinkamai nepailsint, organizmas pats pradeda siųsti signalus per įvairias prasidedančias ligas, emocinį perdegimą. J.Burokas įvardija, kad pagrindiniai perdegimo požymiai yra visų pirma emociniai, kai dingsta entuziazmas, atsiranda prislėgta nuotaika, apatija, erzina aplinka. Kiti perdegimo požymiai – tai jau fiziniai simptomai, kai tęsiasi galvos, skrandžio, nugaros skausmai, suaktyvėja lėtinės ligos, sumažėja atsparumas įvairiems susirgimams.
Kad šiais metais žmonės planuoja atostogas, parodė ir „Kelionių panoramos“ atlikta apklausa, per kurią 84 proc. respondentų pažymėjo, jog šiemet atostogaus. „Pasaulyje vykstantys įvykiai nepakeitė keliautojų planų ir jie net labiau negu pernai yra linkę keliauti. Fiksuojame, kad užklausų skaičius yra padidėjęs 3 kartus, o kelionių pardavimas išaugęs 200 proc., palyginti su pernai metais“, – įvardija K.Graužinienė.
Kaip suvaldyti nerimą?
Ilgai neatostogavę žmonės jaučia padidintą nerimą, ar tikrai pavyks įgyvendinti suplanuotas atostogas.
„Nusprendus pagaliau atostogauti, labai svarbu suvaldyti ir kylantį nerimą dėl atostogų, nes pats atostogų planavimas ir laukimas taip pat turėtų būti malonus laikotarpis. Kontroliuoti nerimą padeda „plano b“ turėjimas ir įvairių situacijų apgalvojimas.
Pavyzdžiui, jei neramu dėl užsikrėtimo COVID-19, tada geriau savaitę iki kelionės vengti kontaktų. Jei baisu, kad skrydžiai bus atšaukti – rinktis automobilinę kelionę. Bendras patarimas būtų planuotis atostogas ir turėti atsarginius variantus, tačiau blogiausia, kaip galime elgtis, tai užsisklęsti, nuo visko atsiriboti ir nieko nedaryti“, – komentuoja J.Burokas.
K.Graužinienė pastebi, kad keliautojai domisi įvairiomis kelionių draudimo, atšaukimo, kelionės datų keitimo sąlygomis. Nepaisant to, kad keliautojams klausimų kyla, absoliuti dauguma kelionių vyksta taip, kaip suplanuotos. 98 proc. kelionių vyksta suplanuotu laiku ir be didelių pakeitimų. Esant poreikiui, įmanoma koreguoti kelionės datas ir vykstančiųjų skaičių.
Savaitės nepakanka
Renkantis atostogų trukmę, svarbu įvertinti savo emocinę būklę.
„Jei žmogus yra perdegęs emociškai, jam atsigauti reikės tikrai ne mažiau kaip dviejų savaičių poilsio. Pačios atostogos savaime dar nereiškia, kad pavyks atsipalaiduoti ir atitrūkti. Svarbu planuoti tokias atostogas, kad būtų galima pailsėti: nesivežti kompiuterio, atsiriboti nuo informacijos srauto, netikrinti naujienų. Pakeisti aplinką, kad mintys būtų užimtos naujais įspūdžiais, nematytomis vietomis, maloniais potyriais ir aplinkos tyrinėjimu“, – pataria J.Burokas.
Pasak K.Graužinienės, žmonės dažniausiai renkasi iki dešimties dienų poilsines keliones. Ilgesnes, 12–14 trukmės atostogas renkasi poros, vyresnio amžiaus asmenys, o šeimoms su mažamečiais vaikais priimtinesnis 7–10 dienų trukmės poilsis. Ilgesnes atostogas dažnai renkasi ir keliaujantys į tokias kryptis kaip Graikija, Tenerifė, Madeira, kur važiuojama ne tik pailsėti, bet ir daugiau pakeliauti po pačią šalį.
Atlikta apklausa parodė, kad šiais metais žmonės planuoja skirti nuo iki 200 eurų asmeniui už kelionę iki daugiau kaip 801 eurų asmeniui už kelionę. Rezultatai pasiskirstė gana tolygiai: mažiau negu 200 eurų asmeniui skirs 23 proc. respondentų, nuo 201 iki 400 eurų skirs 30 proc., nuo 401 iki 600 eurų skirs 22 proc., o daugiau kaip 601 ir 801 eurų atitinkamai skirs 13 proc. ir 12 proc. respondentų. K.Graužinienė pažymi, kad dažniausiai vienam asmeniui skiriamas biudžetas yra 500–600 eurų.
Psichologas taip pat atkreipia dėmesį, kad renkantis atostogas, svarbu jas rinktis taip, kaip mums patinka, o ne taip, kaip reikia. Jeigu geriausias atsipalaidavimas yra įvairūs žygiai, dviračių ar kitas sportas – renkamės aktyvų poilsį, jei geresnio atostogų recepto nei jūra ir saulė nėra – vykstame prie jūros, kur šilta. Svarbu, kad atostogoms pasirinkta aplinka leistų nebegyventi rūpesčiais, o maksimaliai pasinerti į malonią veiklą ir tai, kas atpalaiduoja.
Reprezentatyvų tyrimą apie atostogų tendencijas Lietuvoje organizavo „Kelionių panorama“. Tyrimas vyko naudojant „OMD Snapshots“ tyrimų sistemą, 2022 m. sausio mėn. Lietuvoje apklausta 1000 interneto vartotojų (18–74 metų).
