Svarbi gairė – reglamentas
Advokatų kontoros „Sorainen“ transporto sektoriaus grupės vadovė Vaiva Mašidlauskienė kaip pagrindinį tokiais atvejais taikomą teisės aktą nurodo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004. Šis dokumentas nustato bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles, kai skrydis atšaukiamas arba atidedamas ilgesniam laikui.
„Reglamentas taikomas, kai oro bendrovė yra Bendrijos oro vežėjas. Kitaip tariant, svarbu, kad oro vežėjas turėtų licenciją vykdyti skrydžius ES“, – pabrėžia advokatė V. Mašidlauskienė. Anot jos, reglamentą verta prisiminti ir, kai galutinė stotelė yra ES, o išvykstama ne iš ES. Taip pat juo gali vadovautis išvykstantieji iš ES oro uosto į trečiojoje šalyje esantį oro uostą.
Kompensacijos dydį lemia skrydžio vėlavimo ar atidėjimo laikas ir atstumas. Pavyzdžiui, skrydis laikomas atidėtu, kai vėluojant išvykimo laikas numatytas po dviejų ar daugiau valandų. Minimali – 250 eurų – kompensacija priklauso visų 1500 km ar mažesnio atstumo skrydžių atveju.
Keleiviai turi teisę prašyti 400 eurų kompensacijos, kai skrydis atidėtas trims ar daugiau valandų, o jo atstumas – daugiau nei 1500 km. Didžiausia kompensacija siekia 600 eurų, jei atstumas – didesnis nei 3 500 km.
Tačiau oro bendrovė gali perpus sumažinti sumą, jei ji keleiviams pasiūlo vykti į jų galutinį kelionės tašką kitu maršrutu ir kito skrydžio atvykimo laikas yra vėlesnis už keleivio įsigytame biliete bei nurodytą tvarkaraštyje atvykimo laiką mažiau kaip dviem valandomis minimalaus, t. y. 1500 km ir mažiau, atstumo atveju, trimis valandomis – visų didesnio kaip 1500 km atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų nuo 1500 km iki 3500 km atstumo skrydžių atveju.
Reikia kreiptis patiems
Tiesa, norint pagal įstatymą ar vidaus taisykles priklausančias išmokas gauti, nereikėtų naiviai tikėtis, kad apie jas būtinai praneš ir kone įsiūlys pati oro bendrovė. Pasitaiko atvejų, kai nežinantieji savo teisių arba iki galo nesusipažinę su tvarka lieka it musę kandę.
„Būna, kad oro vežėjas arba kelionių organizatorius, per kurį buvo įsigyti skrydžio bilietai, pasinaudoja keleivių neišmanymu ir nutyli apie sąlygas dėl kompensacijų, jei keleiviai patys nepasidomi ir nesikreipia“, – sako V. Mašidlauskienė.
Advokatė į oro bendrovę pataria kreiptis raštu ir pridėti skrydžio vėlavimą ar atidėjimą patvirtinančius įrodymus, pavyzdžiui, įsigytą bilietą su nurodytu išvykimo laiku ir gautą informaciją apie pasikeitusį kelionės laiką, taip pat nurodyti kitas reikšmingas aplinkybes.
„Reglamentas nenustato, į kokius konkrečiai asmenis reikia kreiptis. Tad jei kreipiatės žodžiu vietoje, pavyzdžiui, tiesiog oro uoste, tai gali būti bet kuris oro vežėjo darbuotojas. Esant reikalui, jis turi nukreipti į atsakingus kolegas“, – priduria teisininkė.
Kompensacija išmokama grynaisiais pinigais, elektroniniu banko pervedimu, banko pavedimu ar banko čekiu arba, keleiviui savo parašu patvirtinus, kad jis su tuo sutinka, kelionės čekiais ar jam suteikiamomis kitomis paslaugomis, dėl kurių abi pusės sutarė.
Kai daugiau painiavos
Jei keleivis įsitikinęs, kad oro vežėjas nesilaiko reglamentu nustatytų pareigų, jis gali kreiptis į nacionalines Reglamento vykdymo užtikrinimo įstaigas. Lietuvoje tai yra Civilinės aviacijos administracija.
„Europos Komisija rekomenduoja keleiviams, manantiems, kad oro vežėjas pažeidė jų teises, per pagrįstą laikotarpį skundą pateikti nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms toje šalyje, kurioje įvyko incidentas. Taigi, jei lėktuvas vėlavo Vokietijoje, reikėtų kreiptis į Vokietijos nacionalinę vykdymo užtikrinimo įstaigą“, – patikslina V. Mašidlauskienė.
Pasak advokatės, keleiviai skundus įstaigai turėtų pateikti tik tada, kai jie pirmiausia pareiškė skundą oro linijoms ir nėra patenkinti kompanijos pasiūlymu arba iš jos nėra gavę patenkinamo atsakymo.
Daugiau neaiškumų ir painiavos kyla, kai keleivis pavėlavo į skrydį arba turėjo neplanuotų išlaidų dėl atidėto skrydžio ne dėl oro bendrovės, o tarpininko, per kurį įsigijo bilietą, kaltės. Pavyzdžiui, oro linijos kelionių agentūrai ar bilietų pardavėjams laiku pranešė apie pasikeitusį skrydžio laiką, tačiau ši informacija nepasiekė keleivio. Atsakomybės purtosi ir oro bendrovė, ir tarpininkas. Todėl klientas iš savo kišenės turėjo pirkti naują bilietą arba nakvynę viešbutyje.
Advokatė V. Mašidlauskienė pastebi, kad keleivis bet kokiu atveju turi galimybę pareikšti savo reikalavimą arba kelionių organizatoriui, arba oro bendrovei. Tokių klausimų sprendimas priklauso nuo tarpininkų ir oro vežėjų sutartinių nuostatų ir nacionalinės teisės aktų. Jei keleivis po atsakymo vis tiek jaustųsi nuskriaustas, teisininkė patartų kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas ar teismą.
Kada kompensacija nepriklauso?
Reikia turėti omeny, kad kompensacijos besitikintis keleivis, kurio skrydis yra netiesioginis, su persėdimais, minėtu reglamentu gali remtis tik tada, kai skrydis yra nuoseklus, t. y. jį vykdo ta pati oro bendrovė.
Jei, tarkim, skrydžius vykdo skirtingos oro linijos ir keleivis pavėlavo į vieną iš skrydžių dėl vėluojančio reiso, reglamentas taikomas tik iš dalies. Pavyzdžiui, iš Vilniaus į Helsinkį keleivis skrido su viena oro kompanija, o iš Helsinkio į Bankoką – su kita ir pavėlavo į skrydį į Bankoką, kadangi per vėlai atskrido į Helsinkį dėl lėktuvo gedimo Vilniuje.
„Jei pirmasis skrydis vėluoja atvykti į paskirties vietą, šiuo atveju – Helsinkį, keleiviui kompensacija priklauso. Skrydžio Vilnius–Helsinkis atveju jos suma būtų lygi 250 eurų. Tačiau jei iš Helsinkio keleivis skrido su kitomis oro linijomis, tai dėl susijusio vėlavimo į Bankoką kompensacija reglamento pagrindu nėra mokama, ir keleivis gali pinigų reikalauti bendrąja tvarka reikšdamas civilinį ieškinį“, – pavyzdį komentuoja advokatė V. Mašidlauskienė.
Ji atkreipia dėmesį ir, kad kompensacija dėl atšaukto skrydžio nepriklauso, jei apie atšaukimą buvo pranešta mažiausiai prieš dvi savaites iki tvarkaraštyje numatyto laiko arba ne mažiau kaip prieš septynias dienas ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu su tam tikrais laiko terminais, kurie taip pat apibrėžti reglamente.
Reikėtų atminti ir, kad dėl ypatingų aplinkybių, vadinamų force majeure, tokių kaip audra ar teroro aktas, dėl kurio buvo uždarytas oro uostas, už vėluojančius ar atšauktus skrydžius oro kompanija neprivalo keleiviams mokėti kompensacijų.
„Tačiau pareiga pasirūpinti keleiviais išlieka. Oro vežėjas turi jiems pasiūlyti maisto ir gaiviųjų gėrimų, apgyvendinti viešbutyje ir pervežti į nakvynės vietą ir oro uostą, leisti pasinaudoti ryšio priemonėmis. Šios sąlygos aiškiai apibrėžtos reglamente“, – apibendrina advokatė.
Sudėtingesni atvejai
Daugiau neaiškumų keleiviams gali kilti, kai jie patenka į situaciją, kuri nėra tiksliai išskirta tarptautiniuose dokumentuose arba gali būti vertinama nevienareikšmiškai. Pavyzdžiui, ko keleiviui tikėtis ir ko jis gali reikalauti iš oro bendrovės, kuri nėra Bendrijos oro vežėjas, ir Reglamentu 261/2004 jai po nosimi nepamojuosi?
Advokatė V. Mašidlauskienė primena, kad yra ir kita svarbi teisinė gairė – Monrealio konvencija dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oro taisyklių suvienodinimo. Ją ratifikavusios 125 šalys. Šiame dokumente taip pat aptariamos sąlygos dėl žalos atlyginimo už problemas, atsiradusias dėl bagažo gabenimo.
Tad jei jaučiatės patekę į bėdą, kai negalite remtis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu ir, pavyzdžiui, keliavote ne iš Europos, o užstrigote trečiosios šalies oro uoste, svarbu suprasti: tai jau atvejis, kurį reikia vertinti individualiai. Pirmiausia reikėtų perskaityti oro bendrovės vidaus taisykles ir sąlygas, su kuriomis iš tikro galima buvo susipažinti jau perkant bilietą.
Jei jos netenkina arba esate įsitikinę, kad nusipelnėte didesnės kompensacijos, advokatė patartų kreiptis į vietinę ikiteisminę ar teisminę instituciją. Vartotojų teises reglamentuojantys teisės aktai taip pat numato galimybę vartotojui reikšti reikalavimus dėl jo teisių pažeidimo vartotojo šalyje.
Daugiau apie teisę bei galimybes gauti kompensaciją dėl sutrikusios kelionės skaitykite netrukus.
