Panašiai nutiko 2001 m. rugsėjo 11 dieną Kanados Ganderio miestelyje.
Įvykus teroro išpuoliams Niujorke ir Vašingtone, buvo skubiai uždaryta oro erdvė virš Jungtinių Amerikos Valstijų. Tuo metu ore buvo 4546 lėktuvai, kurie ketino leistis JAV teritorijoje. Nuo mažyčių privačių „Cessnų“ iki „Boeing 747 jumbo“ – kiekvienas turėjo ieškoti naujos vietos tūpti. Didelė dalis tarptautinių lėktuvų buvo iš Europos į JAV – vėlyvas rytas ir dėl laiko skirtumo nemažai komercinių skrydžių tuo metu kirto Atlantą Šiaurės Amerikos link. Turbūt daugelis iš mūsų prisimenam, ką veikėm rugsėjo 11 dieną – Lietuvoje tuo metu jau buvo popietė: daugelis skrydžių iš Europos į JAV išvyksta apie pietus Europos laiku, kad pasinaudotų laiko skirtumu, tą pačią dieną atskristų į JAV ir dar tą patį vakarą spėtų apsisukti ir skristi atgal į Europą.
Vos kelios minutės po 11 valandos ryte, „Virgin Atlantic“ skrydis VS75 iš Mančesterio į Orlandą tapo pirmuoju, nusileidusiu Ganderyje. 337 keleiviai, tarp jų dauguma šeimos su vaikais, keliaujantys į Disneilendą. Po jo antras lėktuvas, po jo trečias… ir taip iki trisdešimt aštunto.
Ganderio oro uostas yra mažas, savo šlovę išgyvenęs prieš kelis dešimtmečius, kuomet buvo svarbus nusileidimo taškas lėktuvams, kol techniniai pajėgumai neleido be nusileidimo įveikti Atlanto. Veiksmą Ganderyje esu jau minėjęs – prisiminkite istoriją apie pabėgėlius iš Sovietų Sąjungos, kuomet „Aeroflot“ leisdavosi piltis sovietinių degalų Ganderyje pakeliui į Kubą.
Orlaivių pilotams nebuvo suteikiama detali informacija, kas tiksliai vyksta Niujorke. Dalis pilotų gavo informaciją įsijungę BBC radiją lėktuvuose arba pasidalindami informacija vieni pilotai su kitais radijo ryšiu. Net ir tie pilotai, kurie gavo žinių, jomis su keleiviais nesidalino. Tiek nenorėdami kelti panikos, tiek dėl nežinios, ar tavo lėktuvas irgi nėra teroristų taikinys. Net nusileidus ant žemės informacija tarp keleivių greitai nesklido – laikai dar be mobiliojo interneto, o mobilusis ryšys skambinimui sutriko dėl perkrovų.
Kanadiečiai lėktuvų priėmimo operaciją pavadino „Yellow Ribon“. Ganderiui tai reiškė miesto mobilizaciją keleivių aprūpinimui.
Ganderio oro uoste dirbo vienas pasienio pareigūnas. Vienas. Mokyklinių autobusų vairuotojai tuo metu streikavo, tačiau sužinoję apie situaciją streiką nutraukė. Ganderyje yra du viešbučiai, turintys gal 400 kambarių kartu sudėjus. Gudresni keleiviai nusileidę su „Nokia 3310“ ėmė rezervuoti kambarius tuose viešbučiuose, tačiau miesto valdžia nutarė, kad viešbutis yra reikalingiausias įgulos nariams. Tuo metu nebuvo jokio aiškumo, kada skrydžiai galės pajudėti iš Ganderio, o kuomet tik bus tokia galimybė svarbu turėti pasiruošusias skristi įgulas. Viešbučių savininkai paprašė miestelio valdžios paskelbti ekstremalią padėtį, kas jiems leido atšaukti visas rezervacijas.
Ganderio oro uoste dirbo vienas pasienio pareigūnas. Vienas. Mokyklinių autobusų vairuotojai tuo metu streikavo, tačiau sužinoję apie situaciją streiką nutraukė.
Miestelis ėmė ruoštis priimti 6,5 tūkst. žmonių. Buvo nuspręsta keleivius iš lėktuvų laipinti vieną po kito, kad pakaktų patikros, autobusų ir maitinimo pajėgumų, keleivių bagažą palikti lėktuvuose, oro uoste išjungti televizorius, siekiant nekelti papildomos panikos. Gyventojai vieningai mobilizavosi – kas virė sriubą ir tepė sumuštinius, vežė juos į oro uostą, kas rinko iš viso miestelio matrasus ir antklodes, kas rinko ir rūšiavo rūbus, kas vyko per namus ir surinko nepradėtus naudoti „Colgate‘us“ (surinko 4000), tualetinį popierių ir pagalves.
Išlaipinimas užtruko daugiau negu parą – visus keleivius reikėjo patikrinti, užregistruoti, sulaipinti į geltonus autobusus ir nuvežti į mokyklų sales, bažnyčias ir kaimyninius kaimus. Keleivius buvo bandoma grupuoti, kad būtų paprasčiau juos po to gražinti į oro uostą. Sunku dabar įsijausti į kontekstą, bet potencialiai kiekvienas tuo metu galėjo būti palaikomas teroristu – informacijos ir detalių apie teroro išpuolius tuo metu dar buvo mažai. Gal galima šiek tiek palyginti ir su šiandiena, kuomet turim suprati, kad potencialiai kiekvienas yra viruso nešiotojas.
Tarp tūkstančių keleivių buvo visokių. „Hugo Boss“ valdybos pirmininkas vykstantis į Niujorko mados savaitę. Šeima iš fermos Teksase, parsivežanti ką tik įvaikintą dukrą iš Kazachstano. 40 grupė angliškai nekalbančių pabėgėlių iš Moldovos, gavusių leidimą gyventi JAV. Štutgarto miesto merė. Pasklido gandai, kad tarp keleivių mokyklos salėje yra ir Calvinas Kleinas (netiesa). Vietiniai į visus kreipėsi vienodai – „plane people“.
Manoma, kad sąmoningai autobusais vežant keleivius į Ganderį arba aplinkinius kaimus buvo prasukama pro KFC ir „McDonald’s“ ženklus – kad mažiau kiltų panika papuolus į „niekur“: amerikietiški saugumo ir patogumo ženklai.
Apgyvendinus ir pamaitinus visus keleivius po vienokiu ar kitokiu stogu, iškilo daugybė kitų praktinių iššūkių. Miestelio gydytojai išrašinėjo receptus vaistams, kurių keleiviams ėmė trūkti. Po kiek laiko įvertinta, kad tarp neiškrauto bagažo yra naminių gyvūnų. Veterinarai ir gyvūnų maisto pardavėjai susivienijo, su oro uosto darbuotojų pagalba iškrovė bei ėmė rūpintis kačiukais, šuniukais ir beždžionėlėmis.
Miestelio gyventojai kvietė lėktuvų keleivius į savo namus praustis. Daugelis šeimų pagal galimybes priėmė kokį keleivį ar šeimą nakvoti pas save namuose. Vietiniai aprūpino keleivius viršutiniais rūbais, tačiau vieninteliam „Wallmart’e“ greitai išpirko visus apatinius. „Hugo Boss“ valdybos pirmininkas Baldessarini, beje, irgi pirko. Sakė, kad tik tada suprato, jog visgi „Hugo Boss“ ir random-no-name kokybė skiriasi.
Lėktuvai ir žmonės Ganderyje išbuvo beveik savaitę. Rugsėjo 11-oji buvo antradienis, o pirmiesiems lėktuvams iš Ganderio išvykti buvo leista penktadienį vakare, o visi lėktuvai išvyko rugsėjo 16. Europos aviakompanijos nutarė, kad saugiau yra skristi atgal į bazes Europoje, todėl ne vienas keleivis nusprendė likti Ganderyje ir savo jėgomis ieškoti kelių į JAV. Tam nepadėjo dar po to kilusi audra, sutrikdžiusi keltų veiklą (Ganderis yra nors ir didelėje, bet saloje).
Per „Yellow Ribon“ operaciją iš viso į Kanadą buvo nukreipti lėktuvai su maždaug 35 tūkst. keleivių. 6,5 tūkst. iš jų papuolė į Ganderį – daugiau jų priėmė tik 2,5 mln. gyventojų turintis Vankuveris.
„Lufthansa“ viena iš savo „Airbus A340“ lėktuvų pakrikštijo „Gander/Halifax“ vardu kaip padėką miesteliui – tai buvo pirmasis "Lufthansa" lėktuvas pavadintas ne-Vokietijos miesto vardu. Brodvėjuje 2017 metais buvo pastatytas miuziklas „Come from Away“ rodantis miestelio gyventojų pagalbą į bėdą patekusiems keleiviams (gavo 7 „Tony Awards“ nominacijas). BBC yra sukūrusi radijo pjiesę „The Day the Planes Came“ apie Ganderio gyventojus. 2010 m. NBC transliavo epizodus apie šią istoriją demonstruojant Kanados žmonių paslaugumą, ruošiantis Vankuverio olimpinėms žaidynėms. CBC yra sukūrusi mini-serialą „Diverted“ (prastas šiaip). Žurnalistas Jimas DeFede yra parašęs knygą „The day the world came to town“ (labai gera).
Praėjus dviems savaitėms, kuomet visi netikėtai į miestelį papuolę keleiviai išvyko iš Ganderio, centrinė Kanados valdžia pasiūlė finansuoti ir surengti miestelyje šventę, taip padėkodama už miesto indėlį šitoje ekstremalioje situacijoje. Vietos gyventojų sprendimu šventės buvo atsisakyta kaip neadekvataus veiksmo 9/11 fone.
Solidarumas padeda išgyventi laikinus nepatogumus.
Po metų, 2002 m. rugsėjo 11 dieną, net 2500 iš 6600 keleivių atvyko į Ganderį padėkoti miestelio gyventojams.
Daugiau Simono Bartkaus pasakojimų ir įžvalgų galite rasti: https://www.facebook.com/simonasbartkus
