Metai bus gausūs ir kitų šimtmečio renginių: artėjant spalio 2 d., oficialiai Lietuvos banko įsteigimo datai 1922 m., vyks parodos, konferencijos, atvirų durų diena, bus išleistos šiai progai įamžinti skirtos kolekcinės monetos.
„Jubiliejinių 100 metų minėjimą pradedame kviesdami gyventojus labiau pažinti centrinį banką, jo istoriją, tad atveriame unikalų istorinį pastatą Kaune. Šis pastatas – ne tik Lietuvos centrinės bankininkystės ištakų simbolis, tačiau ir savo interjeru išsiskiriantis objektas, simbolizuojantis Kauno klestėjimą tarpukariu“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi.
Į ekskursijas užsiregistravę lankytojai galės išvysti daugiau kaip 3 tonas sveriančias pinigų saugyklos duris, pasigrožėti įspūdingais tarpukario Kauno meno mokyklos atstovų paveikslais, pabuvoti buvusio ministro pirmininko Augustino Voldemaro apartamentuose su 8 metrų aukščio kupolu, išvysti vieną seniausių liftų Kaune, išgirsti Vlado Jurgučio ir kitų tarpukario bankininkų istorijas. Lietuvos banko Pinigų muziejaus ekspozicija, papildyta naujais eksponatais, kvies susipažinti su ilga ir turininga Lietuvos banko, pinigų ir bankininkystės istorija.
Užsakyti ekskursijas Kaune galima Lietuvos banko Pinigų muziejaus interneto svetainėje esančioje registracijos sistemoje. Ekskursijos, pritaikytos įvairaus amžiaus žmonių grupėms, bus vedamos nuo antradienio iki penktadienio lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Visos ekskursijos nemokamos.
Lietuvos bankas nelieka nuošalyje Kaunui tapus šių metų Europos kultūros sostine. Kauno rūmų salė taps laikinais garsiosios menininkės ir aktyvistės Yoko Ono instaliacijos „Ex It“ namais. Instaliacija, kurios organizatorius – Šiuolaikinio meno centras, veiks nuo sausio 23 d. iki rugsėjo 11 d. „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo savaitgalį – sausio 23 d., sekmadienį, kūrinį bus galima pamatyti nuo 12 iki 20 val.
Vėliau – Lietuvos banko darbo laiku (pirmadieniais–trečiadieniais nuo 8.30 iki 15.30 val., ketvirtadieniais iki 18 val., penktadieniais – iki 14.30 val.). Išankstinė registracija nereikalinga, lankymas nemokamas.
Artėjant spalio 2 d., oficialiai Lietuvos banko įsteigimo datai, centrinis bankas kvies visuomenę į įvairius renginius. Planuojama surengti tarptautinę konferenciją kartu su Tarptautiniu atsiskaitymų banku. Bendradarbiaujant su Nacionaliniu M.K.Čiurlionio dailės muziejumi bus surengta konferencija „Litas: šimtmečio kelias“ ir pristatyta paroda „Menas ir pinigai“.
Lietuvos banko Pinigų muziejus kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir kolegomis iš Latvijos ir Estijos muziejų ruošiasi tarptautinei parodai „100 metų: Litas, Latas, Krona“. Šventinius metus vainikuos jau tradicine tapusi atvirų durų diena ir kolekcinių monetų, skirtų Lietuvos banko 100 metų sukakčiai, išleidimas. Bus išleistos 50 eurų aukso, 20 eurų sidabro ir 1,5 euro metalų lydinio monetos.
Šimtmečio proga Lietuvos bankas taip pat planuoja pristatyti visuomenei centriniame banke sukauptą dailės rinkinį ir išleisti albumą. Be to, svarbiausias Lietuvos banko datas, įvykius ir žmones ketinama įamžinti metraštyje. Šventinę nuotaiką padės sukurti ir specialus Lietuvos banko pastatų Vilniuje ir Kaune apšvietimas. Tarp planuojamų veiklų – ir Pinigų muziejaus paskaitos, įvairūs žaidimai bei viktorinos Lietuvos banko socialiniuose tinkluose, virtualus 3D turas po banko rūmus Kaune.
Išsamesnė informacija bus paskelbta artėjant renginiams.
Vieta, kur gimė lietuviški pinigai
Lietuvos bankas, atkurtas 1990 m. kovo 1 d., tęsia prieškaryje veikusio Lietuvos valstybės centrinio banko tradicijas.
Planai įsteigti Lietuvoje emisijos banką ir įvesti nacionalinius pinigus imti kurti iškart atkūrus valstybingumą 1918 m., tačiau dėl sunkios valstybės finansinės padėties Lietuvos bankas veiklą pradėjo tik 1922 m. Piniginio vieneto ir Lietuvos banko įstatymai priimti rugpjūčio 9 ir 11 d., bankas oficialiai įsteigtas rugsėjo 27 d., o veiklą pradėjo spalio 2 d. Banko steigėjas buvo Vyriausybė.
Lietuvos banko pagrindinis uždavinys buvo reguliuoti pinigų apyvartą, lengvinti pinigų išmokėjimą, sukurti pastovią ir patvarią pinigų sistemą, skatinti žemės ūkio, pramonės ir prekybos plėtrą. Bankui 20-čiai metų suteikta teisė leisti banknotus, jis galėjo atlikti valstybės iždo ir taupomųjų kasų operacijas, platinti ir išpirkti valstybės paskolų lakštus, teikti komercines paskolas ir pan. Pirmuoju Lietuvos banko valdytoju tapo profesorius Vladas Jurgutis (1885–1966). Reprezentatyvūs Lietuvos banko rūmai K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje buvo pastatyti praėjus 6 metams po banko įsteigimo, specialiai centrinio banko reikmėms.
