Siūloma atitinkamai keisti Turizmo įstatymą. Lietuvos turizmo asociacijos teigimu, pakeitimai yra apsunkinimas įmonėms, tačiau supranta, kad kitos išeities nėra norint tinkamai perkelti Europos Sąjungos direktyvą.
Anot ministerijos, dabar numatyta, kad garantijų suma yra privaloma organizuojantiesiems išvykstamąjį ir vietos turizmą, tačiau tai netaikoma užsieniečių kelionėms į Lietuvą.
„Tokios nuostatos neatitinka Europos Sąjungos direktyvos, kadangi kelionių organizatoriai, organizuojantys ne tik išvykstamąjį ir vietinį, bet ir atvykstamąjį turizmą, privalo turėti draudimą arba garantiją“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Ministerija pabrėžia, kad visiems turistams, nepriklausomai nuo įmonės veiklos rūšies, turi būti taikoma kelionių apsauga.
Numatoma, kad užsieniečių keliones į Lietuvą organizuojančios įmonės turės apsidrausti minimalia 3 tūkst. eurų suma, o lietuvių kelionių į užsienį organizatoriai – mažiausiai 50 tūkst. eurų. Jei per metus pastarųjų pajamos buvo mažesnės nei 1 mln. eurų, jie turės apsidrausti mažiausiai 20 tūkst. eurų. Augant įmonių pajamoms, atitinkamai turės didėti ir draudimo suma.
Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė sako, kad atvykstamųjų kelionių organizatoriai tiesioginių pajamų iš turistų negauna, nes paketus parduoda per užsienio partnerius, todėl nėra ko užtikrinti draudimu ar finansine garantija.
„Kadangi Lietuvoje turizmas skaidomas į atvykstamąjį, išvykstamąjį, vietinį, pas mus tik dabar atsiranda ta prievolė, kad atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai privalo turėti prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris yra gana painus ir sąlyginai neatitinkantis Lietuvos atvykstamojo turizmo veikimo principų, nes pas mus viskas vyksta labiau per verslas su verslu santykį, o ne verslas su turistu“, – BNS sakė M.Plepytė-Rainienė.
Anot jos, pagal siūlomas nuostatas atvykstamųjų kelionių įmonė neturėdama draudimo negalės turėti organizatoriaus pažymėjimo ir tokiu atveju veiklą galėtų tęsti kaip kelionių agentūra.
„Tai yra apsunkinimas, bet kitos išeities nėra, jei norime teisingai įgyvendinti kelionių paketo direktyvą“, – sakė asociacijos vadovė.
Be to, numatoma, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėtų geriau reguliuoti, kaip kelionių organizatoriai laikosi įsipareigojimų. Numatoma, kad jų nemokumo atveju atlyginant nuostolius keliautojams, draudimo bendrovės ar finansų įstaigos pinigai tarnybai turėtų būti išmokėti kuo greičiau.
Šiuo metu tarnyba gali gauti pinigus, tik kai įmonė tampa nemoki arba kai jai iškeliama bankroto byla. Tačiau tai kartais trunka ir metus, todėl draudimo polisas arba garantija šiuo atveju nepanaudojama.
Siekiant palengvinti sąlygas organizatoriams, prašantiems laikinai – dėl sezoniškumo, ekstremalios situacijos ar kitų priežasčių – leisti nevykdyti veiklos, siūloma nestabdyti jų licencijos 12 mėnesių, o ne šešis, kaip yra dabar.
„Šis pakeitimas leistų užtikrinti mažesnius kelionių organizatoriaus nuostolius, kai veiklą vykdyti ekonomiškai nenaudinga“, – sakė M. Plepytė-Rainienė.
Be kita ko, daugiau įgaliojimų norima suteikti ir turizmo skatinimo agentūrai „Keliauk Lietuvoje“. Pastaruoju metu ji administravo paramos priemones, susijusias su turizmo verslo likvidumu ir jo konkurencingumo skatinimu.
Atsižvelgiant į tai, kad turizmo verslas yra vienas labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos ir jam reikalinga parama ne tik jos metu, bet ir jai pasibaigus, siūloma, kad agentūra galėtų administruoti paramą verslo plėtrai bei priimti sprendimus dėl finansavimo.
