Krakas, Italija
Šis pietų Italijoje, Bazilikatoje, Materos provincijoje, 40 km nuo Taranto įlankos ant 400 metrų aukščio kalvos esantis miestelis buvo įkurtas dar VIII amžiuje. Miestą galiausiai ištuštino gamtos stichijos.
Daug žmonių dėl gresiančios purvo nuošliaužos buvo priversti iš miesto evakuotis 1963 metais, 1972 metais kilęs potvynis dar labiau apsunkino gyvenimo sąlygas, o 1980 kilęs žemės drebėjimas galiausiai ir likusius gyventojus privertė išsikelti.
Dabar visiškai apleistą miestą supa užrakinti vartai, o norint čia patekti, reikia užsisakyti ekskursiją su gidu. Miestelyje stovi stebuklingai laiko ir gamtos stichijų nepaliesta mergelės Marijos skulptūra, todėl čia retkarčiais metuose rengiami religiniai festivaliai. Ir nors ši vieta laikoma „tiksinčia bomba“, miestas neretai tampa ir kuriamų filmų aikštele – čia buvo filmuotas filmas „Kristaus kančia“.
Kenekotas, Aliaska
1911–1938 metais miestelyje klestėjo vario gavyba, čia buvo aptinkama metalo už milijonus JAV dolerių. Tačiau galiausiai atsargos išseko ir nuošalus miestelis, daugiau nebeturėjo ką pasiūlyti.
Gyventojai pradėjo masiškai kraustytis gyventi kitur – jau 1950-aisiais čia nebeliko nė gyvos dvasios. Miestelis apleistas ir dabar, tačiau čia taip pat rengiamos turistinės ekskursijos.
Kolmanskopas, Namibija
1900 metais miestelis klestėjo – čia įsikūrę vokiečių kalnakasiai ieškojo deimantų, statėsi namus. Dėl vokiečių įtakos išskirtinė ir miestelio architektūra – viduryje dykumos iškilo ganėtinai prabangus ir kiek iš bendro regiono vaizdo iškrentantis miestas, kur, be kitų patogumų, iškilo pokylių salė, ligoninė ir boulingo aikštynas.
Po Antrojo pasaulinio karo gyventojų mieste pradėjo mažėti, tačiau į karstą paskutinis vinis buvo įkaltas 1928 metais, kuomet buvo atrastas kitas deimantų gausus regionas pakrantėje. Daugelis Kolmanskopo gyventojų išskubėjo į naująją vietą, už savęs palikdami ne tik miestą, bet ir savo daiktus.
Nuo to laiko, Kolmanskopas po truputį nyksta dykumoje, o jo žemę mina tik retkarčiais atvykstantys turistai.
Hašima sala, Japonija
Sala geriau pasaulyje žinoma kaip „Šarvuotlaivio“ – tokį pavadinimą ji yra gavusi dėl savo formos. Įdomiausia, kad ji turistų dėmesį patraukė tik tada, kai tapo nebegyvenama.
Hašima sala anksčiau garsėjo povandeninėmis anglies kasyklomis, veiklą pradėjusiomis 1881 metais. Populiacijos viršūnę sala pasiekė 1959 metais – tada čia gyveno apie 5000 žmonių (angliakasiai su šeimomis), tačiau anglies atsargoms senkant, 1974 metais didžioji dalis žmonių iš salos išsikėlė.
Kažkada klestėjusi sala, dabar yra visiškai apleista. Salos ramybę sudrumsčia tik turistų būriai kartą per dieną išsilaipinantys prie salos krantų. Turistai čia atvyksta pamatyti apleistų namų, parduotuvių ir ištuštėjusių gatvių.
Roso sala, Indija
Augalija jau beveik pasiglemžė architektūros liekanas Roso saloje, kuri kadaise buvo vadinama „Rytų Paryžiumi“.
Sala buvo tapusi Didžiosios Britanijos vyriausybės narių namais. Čia buvo statomi prabangūs namai su didelėmis pobūvių salėmis, iškilo sodai, buvo pastatyta bažnyčia, baseinas, teniso kortai, spaustuvė, turgus, kepykla. Buvo visko, ko reikia komfortiškoms vyriausybės narių gyvenimo sąlygoms.
Po to, kai 1857-aisiais metais buvo numalšintas sukilimas Indijoje ir šalis tapo tiesiogiai valdoma Anglijos karalienės, Roso sala tapo vieta, kur buvo laikomi ir politiniai kaliniai. Šioje saloje visiškai nežmoniškomis sąlygomis buvo laikoma apie 15 tūkstančių žmonių.
1941 metais kilęs stiprus žemės drebėjimas didžiąją dalį prabangių pastatų sugriovė, dabar iš salos pastatų praktiškai nieko nelikę – juos apraizgė medžių šaknys, šakos, kiaurai sienas išaugo augalai. Tik turistų grupės kone kasdien plūsta jos aplankyti.
Pripetė, Ukraina
Šis Kijevo srityje, Šiaurės Ukrainoje, netoli sienos su Baltarusija, už 2 km nuo Černobylio AE ir už 94 km nuo sostinės Kijevo esantis apleistas miestas turbūt yra garsiausias pasaulyje.
Kadaise čia gyveno 50 tūkstančių žmonių, jį projektuojant buvo numatyta, kad ateityje čia galėtų apsigyventi 75-78 tūkst. žmonių.
Tačiau 1986 metų balandį viskas pasikeitė. 1986 m. balandžio 27 d. dėl Černobylio elektrinės avarijos buvo evakuoti visi Pripetės gyventojai. Černobylio AE aptarnaujančiam personalui buvo pastatytas naujas Slavutyčiaus miestas, esantis už 50 km nuo atominės elektrinės. Dabar Pripetė priklauso Černobylio zonai.
Gyventojai dėl didelės radiacijos iš namų buvo evakuoti itin skubiai, daugelis jų buvo priversti palikti ir didžiąją dalį savo daiktų. Laike sustingę daiktai: lėlės, dujokaukės, drabužiai ir baldai dabar metai iš metų masina turistus ir adrenalino mėgėjus.
Nukritus radiacijos lygiui mokslininkai paskelbė, kad Pripetėje lankytis saugu, tad dabar čia atvykę turistai gali pasivaikščioti po šį šiurpų miestą, aplankyti apleistas mokyklas, ligonines, parduotuves, gamyklas ir atrakcionų parką.
Garnetas, Montana
Garnetas yra dar vienas kalnakasybos miestelis, kuris yra matęs ir geresnių dienų. Virstantys mediniai nameliai – tai viskas, kas liko iš XIX amžiaus miestelio, kuriame kažkada gyveno per tūkstantį žmonių.
Garnetas šiuo metu laikomas žinomiausiu ir labiausiai išlaikytu „vaiduoklių miestu“ Montanoje, o aplankyti jį galima vos už 3 JAV dolerius (2,69 euro). Norintiems čia pasilikti ir nakčiai, netoliese įkurtos ir stovyklavietės.
Virdžinija Sitis, Montana, JAV
Šiame anksčiau buvusiame aukso kasybos miestelyje, įkurtame 1863 metais, kažkada gyveno per 10 tūkst. gyventojų, dabar jis saugomas kaip Nacionalinis istorinis paveldas.
Čia apsilankę turistai gali pajusti, ką iš tikrųjų reiškė šiame miestelyje ir gyventi. Mieste plyti laiko beveik nepaliesti pastatai, namai, netgi operos salė, o turistus čia linksminantys atlikėjai miesto istorijai įkvepia gyvybės.
Animas Forksas, Koloradas
Kadaise čia buvo klestintis kasybos miestelis Kolorado Alpių kilpoje, dabar čia – nykus žemės lopas, kuriame išsibarstę keli griūvantys pastatai.
Kol miestelis dar klestėjo, jame buvo apie 30 pastatų, tarp jų ir viešbutis, parduotuvė, paštas. Dabar čia belikę vos devyni apgriuvę pastatai ir nedidelis kalėjimas.
Rhyolite, Nevada
Kai kurie teigia, kad šiame miestelyje kadaise gyveno tūkstančiai žmonių, tačiau į jį pažvelgę šiandien to tikrai nepasakytumėte. 1900 metų pradžioje miestelyje buvo vystoma kalnakasybos pramonė, tačiau jau 1920-aisiais miestelio populiacija buvo arti nulio. Miestelyje nekartą buvo filmuoti seni vesterno filmai, o šiandien jį puošia atviras skulptūrų parkas ir meno kūriniai.
