Nuo 1965 m. kalėjimas yra uždarytas ir paliktas likimo valiai saloje. Visa tai pasikeis – šios vietos sutvarkymui ir renovacijai skirta apie 70 milijonų eurų.
Santo Stefano yra nedidukė vulkaninė sala, esanti tarp Romos ir Neapolio. Šimtus metų nusikaltėliai, banditai, politiniai kaliniai būdavo siunčiami būtent čia. Šioje saloje kalėjo ir Altiero Spinelli, kuris vadinamas vienu iš Europos Sąjungos tėvų. Sakoma, kad vaizdas pro kalėjimo langus įkvėpė politiką idėjoms apie laisvą ir vieningą Europą.
Šiandien salą lanko žvejai, adrenalino ieškantys poilsiautojai ir nardytojai, nes jūros dugne čia gausu archeologinių įdomybių, Antrajį pasaulinį karą menančių nuolaužų.
Dabar Italijos valdžia nori buvusį kalėjimą paversti muziejumi po atviru dangumi. Darbai jau prasidėjo, o birželio mėnesį bus ir paskelbtas konkursas renovacijai atlikti.
„Pradedame nuo nulio. Kalėjimas buvo uždarytas ilgus dešimtmečius, kone virtęs yra visiškais griuvėsiais. Nėra šviesos, nėra vandens. Į jį patekti sunku. Norime išlaikyti šią simbolinę vietą ateities kartoms“, – CNN sakė Silvia Costa, atsakinga už projektą.
Anot jos, visos buvusios kolonijos dalys – nuo barakų iki originalių cisternų – bus atkurta. Restauruojant bus daug dėmesio skiriama ir aplinkosaugai, kad nebūtų pakenkta salos gamtai.
Ketinama įkurti muziejų, kuriame būtų pristatomi šioje vietoje nutikę įvykiai. Buvusiame kalėjimo direktoriaus name ir persirengimo kambariuose bus įrengtas hostelis su maždaug 30 kambarių. Kepykla, kurioje kaliniai kasdien kepė duoną, virs restoranu su terasa ir gražiu sodu. Muziejuje atsiras ir „virtualūs kaliniai“, kurių garsus bus galima girdėti iš vienučių.
„Norime, kad sala turistus trauktų visus metus, o ne tik užimčiausiais vasaros mėnesiais“, – sakė S.Costa.
CNN XVIII a. kalėjimą vadina Dantės pragaru. Kaliniams čia buvo skiriamos griežtos bausmės – pavyzdžiui, jie turėdavo ilgas valandas stovėti kepinančioje saulėje be jokio vandens. Kiti kaliniai, kurie buvo pasiskirstę į klanus pagal politines pažiūras arba geografiją, matydami savo priešų kančias, plodavo ir džiaugdavosi.
Kai Italiją valdė fašistai, daug politinių kalinių buvo siunčiami čia ir turėjo kęsti kankinimus. Daug jų ir žuvo. Po Antrojo pasaulinio karo čia kalėjo eiliniai kaliniai. Taisyklės buvo liberalizuotos – jie galėjo žaisti futbolą, kepti duoną ir pan.
Salą aplankyti galima ir dabar, tačiau su gidu.
