Kraupi egzekucija miške
Pro šią vietą praslinkęs Antrasis pasaulinis karas čia amžiams paliko itin žiaurios istorijos pėdsakus. Nuo hitlerinės Vokietijos karių besitraukiantys Raudonosios armijos kariai 1941-ųjų birželio 22-ąją įvykdė kraupią egzekuciją trims kunigams – parapijos klebonui Vaclovui Balsiui, vikarui Jonui Petrikui ir į svečius atvykusiam Vilkaviškio kunigų seminarijos profesoriui daktarui Justinui Dabrilai.
Kaip 15min pasakojo Vilkaviškio krašto istorijos tyrinėtojas Antanas Žilinskas, pačią pirmąją Antrojo pasaulinio karo dieną šalia Lankeliškių klebonijos rusai rado nukirstą jų karinį kabelį. Bolševikų kariškiai savo ataskaitoje rašė, kad jie klebonijoje rado tris vyrus. „Jie įvardijo, kad tie vyrai – tai trys diversantai, persirengę popais, ir tai jie nukirpo kabelį“, – apie iš archyvo gautą medžiagą pasakojo istorikas.
Trys kunigai buvo areštuoti (už tai vėliau leitenantas net buvo apdovanotas Raudonosios žvaigždės ordinu) ir ankstų rytą nuvežti į Budavonės mišką. Ten dvasininkai buvo pririšti prie medžių ir sadistiškai nukankinti.
1941 m. spalio 15 d. Čikagos laikraštyje „Draugas“ rašyta, kad „jų kūnai buvo subadyti, pririšti prie medžių, nukryžiuoti, kaktose ir krūtinėse budeliai išdegino kryžius ir dar gyviems išplėšė vidurius“. Rašoma, kad kunigams buvo išmušti dantys, lūpos surištos viela, nupjaustyti pirštai, kūnai subadyti ir t.t.
Rusams paskubomis traukiantis ir ateinant vokiečiams, apie vidurdienį į įvykio vietą atskubėję žmonės rado tris stipriai sužalotus kūnus, rašoma J.Šidlausko ir V.Bartasevičiaus 1992 m. knygoje „Užgesęs saulėtekis virš Budavonės“.
„Suvalkijos žmonės niekuomet nepamiršo savo krašto kankinių. Laidotuvėse gedėjo tūkstančiai, nepaisant to, kad vyko karas“, – rašoma knygoje.
Egzekucijos vietoje kankinių atminimui buvo pastatytas paminklas – trys sujungti kryžiai. Po karo jis buvo susprogdintas, tačiau prasidedant Atgimimui jis vėl iškilo. Iki šiol prie jo kasmet birželio 22-ąją vyksta mišios.
Apie šį žiaurų įvykį režisierius Dalius Ramanauskas 2011 m. yra sukūręs filmą „Budavonės kankiniai“.
Užkonservuota istorija
Praėjus keleriems metams po žiaurių įvykių Budavonės miške, buvo susprogdinta ir pati Lankeliškių Švč.Trejybės bažnyčia.
Istorikai teigia, kad Lankeliškiai yra viena seniausių Sūduvos vietovių. Nors mūrinė bažnyčia buvo pastatyta 1817 m., Lankeliškių parapijos istorija prasidėjo keliais šimtmečiais anksčiau.
Šiose apylinkėse XIV a. pr. apsigyveno saujelė lietuvių – pabėgėlių nuo lenkų persekiojimų. 1609 m. čia buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, Lankeliškių parapija netrukus buvo laikoma viena iš geresniųjų, jai priklausė nemažai turto.
Bažnyčioje yra veikusi mokykla, karo metais – ir Vermachto ligoninė. 1944 m. per vieną iš atakų ji buvo susprogdinta. Tiesa, lyg per stebuklą išliko visai šalia jos dar 1924 m. pastatytas Lankeliškiuose aktyviai veikusių pavasarininkų paminklas.
Išsaugoti susprogdintos bažnyčios griuvėsius ėmėsi pati vietos bendruomenė ir Lankeliškių parapijos pastoracinė taryba. Dar prieš penkerius metus dalis buvusių maldos namų mūro vos laikėsi, tai vienur, tai kitur byrėjo plytos, griuvėsius glemžėsi laikas ir gamta.
Tačiau 2015 m. senosios mūrinės bažnyčios likučiai buvo uždengti raudonais stogeliais, o sienos užkonservuotos.
Ar nebuvo minčių imtis atstatyti pačią bažnyčią? „Ten beveik nebelikę žmonių – Lankeliškių kaimas beveik visai išnykęs, Klampučiuose net mokykla uždaryta. Beliko tik sienas užkonservuoti“, – 15min sakė Vilkaviškio krašto istorijos tyrinėtojas A.Žilinskas. Be to, šalia sugriautų maldų namų 1950 m. buvo pastatyta nauja – nedidelė medinė vienaukštė bažnyčia, kuri veikia iki šiol.
Kulkos ir bažnyčioje, ir antkapiuose
Yrančius likučius iki tvirtesnio mūro nuardantys darbininkai prieš porą metų Vilkaviškio krašto laikraščiui „Santaka“ pasakojo sienose radę Antrojo pasaulinio karo palikimo – kulkų, kuriomis suvarpytos bažnyčios sienos.
Anot istoriko A.Žilinsko, per patį bažnyčios šventorių ėjo fronto ruožas. „Kai frontas trims mėnesiams buvo sustojęs, čia vyko labai aršūs mūšiai. Ir kapinės buvo išdaužytos, ir bažnyčia“, – 15min pasakojo jis.
Ginkluotų susirėmimų įrodymai akivaizdūs klaidžiojant Lankeliškių kapinėse, kuriose antkapiai siekia dar XIX a. Kai kuriuose jų galima matyti čia lėkusių kulkų žymes, kai kurių kampai skilo neatlaikę įnirtingų mūšių.
Išskirtinės istorijos vieta savo atmosfera patraukia ne vieno dėmesį – bažnyčia su kapinėmis nors ir stovi nuošaliai, keliautojai jos nepamiršta – ir A.Žilinsko prašo, kad nuvežtų parodyti. „Ji ypač įspūdingai atrodo vakare, kai apšvieti, kad ir automobilio žibintais – kaip tokia Trakų pilis, kokią ją apdainavo Maironis“, – ypatinga vieta žavėjosi istorikas.
Susprogdintos bažnyčios griuvėsiai yra sužavėję ir režisierių Gytį Padegimą, kuris ją labai gražiai įamžino spektaklyje J.A.H. Kauno dramos teatro scenoje jis atkūrė Lankeliškiuose gimusio kultūros veikėjo, rašytojo, literatūros kritiko Juozapo Albino Herbačiausko paveikslą, o sugriuvusios maldos namų sienos buvo rodomos ekrane.
„Kai režisierius čia atvyko, jam ši vieta paliko milžinišką įspūdį“, – pasakojo A.Žilinskas. Ir pats G.Padegimas yra sakęs, kad Lankeliškių bažnyčia yra mistinė vieta, dėl kurios galbūt ir pats J.A.Herbačiauskas buvo toks mistiškas.
