„Prauskis dusyk per dieną ir būsi labai švarus, prauskis kartą – būsi švarus, prauskis bent kartą per savaitę ir išvengsi viešos gėdos“, – taip apie asmeninę higieną mąstė XX a. klasikas, „Prisukamo apelsino“ autorius britas Anthony Burgessas.
Sunku būtų nepakviesti rašytojo į žygį pasikalbėti apie švaros ir kitas gyvenimo formules, tačiau šiandien svarbu aptarti, ką daryti keliaujant gamtoje, kur sąlygų įprastiems higienos ritualams dažniausiai nėra. Ar šiuolaikinis žmogus geba prisitaikyti gamtoje taikydamas kasdienio gyvenimo mieste higienos principus?
Higienos svarba kelyje
Nors keliaudami gamtoje neturėtume jaudintis dėl žmogiškų biologinių procesų, svarbu rūpintis asmenine švara. Taip sumažinsime ir galimų infekcijų, žaizdų atsiradimo riziką bei užtikrinsime gerą savijautą.
Tačiau laiką gamtoje leidžiantys keliautojai rūpindamiesi savo higiena kartu turėtų pasirūpinti ir jos įtaka gamtai. Todėl reikšmingas ir mūsų sprendimas tiek renkantis švaros, intymios higienos ir apsaugos nuo vabzdžių priemones, einant tuštintis, tiek ruošiantis kelyje plauti indus ir drabužius.
Prausimasis gamtoje
Keliaudami šiltuoju metų sezonu dažniau nei įprastai pagausime save svaičiojant apie vėsų dušą, gaivų ežerą ar upę netoliese. Tačiau net ir vandeningame Lietuvos krašte ne visur rasite kur atsigaivinti.
Todėl pravartu kaitresnėse kelionėse turėti drėgnų servetėlių, kuriomis dienos eigoje galėsite apsivalyti pagrindines prakaito zonas – delnus, pėdas, pažastis, sprandą. Jei žygio metu kritulių nedaug, ore gali vyrauti dulkės, kurios nusėsdamos ant veido neleidžia odai kvėpuoti. Tokiomis dienomis atskirai prižiūrėkite ir veidą, valykite ir drėkinkite, gerkite daugiau vandens.
Žinoma, svarbu nepamiršti, jog ne visos šlapiosios servetėles yra pagamintos iš yrančios medžiagos, todėl kitu atveju galima geriamu vandeniu drėkinti rankšluostį ir naudoti jį vietoj jų.
Jūsų laimei, jau radote vietą, kur atsigaivinsite ir nusiprausite po ilgos karštos dienos, tačiau prieš neriant patartina apsiprausti, kad įkaitęs kūnas priprastų prie vėsaus vandens ir nepatirtų temperatūrinio šoko.
Prausiantis su švaros priemonėmis vandenyje, naudokite natūralius produktus – muilus, kietus šampūnus, galite eksperimentuoti ir kelionėje pagamintais augalų nuovirais – dilgėlių, beržų lapų, ąžuolo žievės, ramunėlių ir kt. Burnos higienai rinkitės atokesnę vietą nuo vandens telkinių ir miegojimo vietos.
Kur tualetas?
Visur. Tik dar nieko po saule nenudžiugino tualetinio popieriaus kupstai, nebyliai bylodami apie laimingus keliautojus. Tad ieškodami atokios ir patogios vietos atlikti svarbiausią dienos misiją, neužmirškime ir gamtai draugiškų būdų.
Tarptautinis skautų etiketas gamtoje rekomenduoja ilgesnėse kelionėse turėti nedidelį sulankstomą kastuvėlį, tačiau tiks ir akmuo ar pagalys, kuris praverstų ir ruošiantis tuštintis. Išsikaskite nedidelę, 10–15 cm pločio ir 15–20 cm ilgio duobę, kitaip dar vadinamą cathole (liet. katės duobė), o atlikę reikalus vėl užverskite žemėmis. Taip pat nebijokite pasinaudoti gamtos gėrybėmis nusišluostymui. Žinoma, jei turite tualetinio popieriaus, rinkitės greičiau suyrantį, kurį taip pat galėsite pakloti po velėna.
Prireikus naudoti kitas intymios higienos priemones, jų nedera palikti gamtoje, todėl jei netoliese yra šiukšlių išmetimo vieta, būtina jas palikti ten. Vis dėlto, ne visuomet tokia vieta šalimais pasitaikys, todėl galima rinktis ir menstruacines taureles, kurios yra ekologiškos ir yra žinomos kaip patogi higienos priemonė aktyvioms keliautojoms.
Palikite dezodorantą namie
Ruošiantis žygiams galite palikti dezodorantą namie. Aišku, jūsų prakaito kvapas turi jums rūpėti, tačiau prisiminkime, kad gryname ore visi žmogiškieji kvapai jaučiasi mažiau. Taip pat ne natūralūs dezodorantai dažnai turi aitrų arba saldų kvapą, kuris traukia vabzdžius, todėl nenustebkite, jei uodai jus ragaus dažniau.
Užtenka dienos eigoje sumažinti dėvimų rūbų sluoksnius ir paprasčiausiai leisti odai kvėpuoti. Kasdien palaikykite įprastą higieną, prausdami prakaituojančias zonas vandeniu ir muilu, kai turite galimybę.
Kojų priežiūra
Internetinių parduotuvių giganto „Amazon“ padalinys, orientuotas į aktyvias keliones kremtančius klientus „Outdoor Federation“ (liet. Lauko federacija), savo tinklapyje išskiria 10 dažniausių žygiuose pasitaikančių sužeidimų. Kartu su nuovargiu, vabzdžių įgėlimu ir dehidratacija, pirmoje vietoje keliautojus sutinka daugumos žygių palydovai – pūslės, nuospaudos ir kojų pritrynimai.
Jų išvengti galima žygį planuojant dar namie. Būkite atidūs avalynei, jos naujumui, kojinėms ir fiziniam aktyvumui iki kelionės pradžios.
Net jei prieš kelionę įsigijote stovyklavimo priemonių, naujų batų į žygį autis nevertėtų. Didžiąją dalį dienos avint tuos pačius batus, jūsų pėda turi jaustis patogiai – būti tinkamo dydžio bate (kiek per dideli batai irgi gali trukdyti), vėdintis (jei bate nėra vėdinimosi tinklelių, būtina nusiauti arba pabūti atrištais raišteliais) ir būti sausa – nebijokite investuoti ir į vandeniui atsparią žygių avalynę.
Naujų batų palikti spintoje nereiks, jei padėsite jiems susipažinti su jūsų pėdomis dar prieš kelionę. Iki jos likus kelioms savaitėms ar mėnesiui, pasirinkite didesnius kasdienius atstumus įveikti su nauja avalyne, praleiskite savaitgalį mankštinantis pažintinėse trasose, mieste.
Taip pat dėdamiesi žygiui skirtas kojines pasirūpinkite švariomis poromis kiekvienai kelionės dienai (jei keliaujate iki savaitės) arba kelioniniu skalbimo krepšeliu, kuriame galėtumėte su muilu išsiskalauti kojines ir kitus rūbus.
Prieš išvykstant pasitrumpinkite kojų nagus, jei keliaujate ilgiau, įsidėkite manikiūrines žirklutes ar dildę.
O svarbiausia...
... džiaugtis laiku gamtoje! Tikimės, kad visi šie patarimai neišgąsdino ir neatgrasė nuo aktyvaus laisvalaikio pasirinkimo. Net jei pravers tik vienas iš jų, linkime nepamirštamų patirčių pažįstant save, gamtą ir draugus. Tad susikraukite kuprines, užsidėkite batus, susirinkite gamtai draugiškas higienos priemones ir keliaukite rinkti uogų bei nuotykių.
