Sprendimų laukia surištomis rankomis
Kaip rašoma pranešime spaudai, užsakomaisiais skrydžiais turistus skraidinančių kelionių organizatoriai, paralyžiuoti įvestų ribojimų, šiuo metu veiklą Lietuvoje vykdo tik viena – Kipro – kryptimi. Tiesa, ir jo sergamumo rodiklis yra jau visai šalia raudonosios ribos, ketvirtadienį jis siekia 23.6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Pastaruosius mėnesius vis raginęs valdžios atstovus kuo skubiau ieškoti vartotojui ir verslui palankių priemonių, turizmo sektorius galiausiai liko be sprendimo.
Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Milda Plepytė-Rainienė teigia, jog ištęstas neapsisprendimas – blogiausias galimas scenarijus: „Nors turizmo infrastruktūra keliautojus priimančiose šalyse yra adaptuota pagal naujus sveikatos saugumo reikalavimus ir visos sąlygos Europos burbului yra sudarytos, Lietuvos turizmo verslas paliktas visiškoje nežinioje, kaip išgyventi šį laikotarpį. Nors Estija ir Latvija pasuko skirtingais keliais, jų turizmo sektorius bent turi aiškų situacijos vaizdą ir gali priimti atitinkamus sprendimus, kai tuo tarpu mūsų rankos – surištos."
Kelionių organizatoriaus „Novaturas" generalinė direktorė Audronė Keinytė stebisi valdžios atstovų neveiklumu, kuris gali turėti labai skaudžių pasekmių ne tik kelionių organizatoriams, bet ir visiems šiame sektoriuje dirbantiems žmonėms: „Laikas šiuo atveju yra didžiausias mūsų priešas – kuo ilgiau delsime, tuo skaudesnės pasekmės visų lauks ateityje. Bendri susitarimai kurį laiką padėjo turizmui Baltijos šalyse, tačiau Baltijos šalių burbulo jau nebeturime, tad pats metas kurti Europos burbulą su aiškiais bendrais susitarimais, kuriuos, atsižvelgę į situaciją, Europos Komisija išdėstė pateiktose rekomendacijose."
Susirgimų skaidyti regionais nebežada
Sergamumo rodiklius skaidyti regionais šalims narėms rekomendavo Europos Komisija. Lietuva šiuos pasiūlymus, kurie leistų bent šiek tiek atgaivinti turizmo verslą, palaikė tik iš dalies, pakeldama saviizoliacijos kartelę, tačiau diskusijos dėl sergamumo rodiklių skaidymo regionais padaugėjus susirgimų skaičiui užtilo.
„Skaidyti šalių sergamumo į regionus neketinama, nes epidemiologai neturi patikimų duomenų, leidžiančių stebėti ilgalaikes sergamumo tendencijas viename ar kitame šalies regione“, – 15min prieš pora savaičių informavo SAM spaudos tarnyba.
Ministras Aurelijus Veryga tuomet teigė, kad kol kas yra laukiama bendros Europos Sąjungos politikos šiuo klausimu, nors kada toks sutarimas gali būti pasiektas, jis negalėjo atsakyti.
Tuo tarpu Estija šioje situacijoje prisitaikė ir nusprendė leisti vykti į tas ES šalis, kuriose sergamumo rodiklis yra ne didesnis nei dvigubas ES vidurkis. Tokiu būdu Estijos kelionių organizatoriai turi galimybę keliautojams pasiūlyti atostogų itin mėgstamuose kurortuose ir tuo pačiu bent iš dalies kompensuoti prarastą vasaros sezoną. Tiesioginiai skrydžiai iš Estijos bent jau kol kas bus ribojami tik į Prancūziją, Ispaniją ir Čekiją.
Vienintelė priemonė – neveiksminga
Turizmo verslas aiškina, kad situaciją aštrina ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Seimui pateiktos pataisos, kuriomis siūloma atsisakyti dabar galiojančio 90 dienų termino, per kurį kelionių organizatoriai gali atsiskaityti už atšauktas keliones dėl pandemijos, ir keisti jį į 14 dienų terminą.
Europos Komisija ir ministerija aiškina, kad prailginus terminą pažeidžiamos vartotojų teisės. Ministras Seimo salėje taip pat atkreipė dėmesį ir į kitą įstatymo netobulumą, apie kurį jau rašė 15min, – nėra aišku, nuo kada pradedamas skaičiuoti dabar galiojantis 90 dienų laikotarpis.
Turizmo sektoriaus tuo tarpu nuogąstauja dėl praktiškai šiuo metu neįgyvendinamų reikalavimų.
„Šiandien kai kurios šalys jau kuria turizmo sektoriui pagalbos priemones, kitos šalys kol kas nesiima veiksmų, tačiau vadina EK reakciją pavėluota. Taip pat kalbama apie rekomendacijų peržiūrą, remiantis pandemijos pamokomis. Sunku pasakyti, ką šiuo metu planuoja mūsų valdžios atstovai, nes diskusijos visiškai užtilo, o ryžtingų sprendimų, realiai padėsiančių verslui, taip ir nesulaukėme. Teoriškai siūlomos Vyriausybės pagalbos – lengvatinių paskolų – šiuo metu praktiškai įsisavinti neįmanoma. Dėl to kenčiame ne tik mes, bet ir grąžinimų už neįvykusias keliones nesulaukiantys keliautojai", – pastebi A.Keinytė.
Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė akcentuoja, jog iš lengvatinėms paskoloms numatytų 15 mln. Eur, kuriuos Vyriausybė skyrė kelionių organizatoriams atsiskaityti su klientais už dėl pandemijos atšauktas keliones, įmonės sugebėjo įsisavinti tik šeštadalį – 2.5 mln.: „Šie skaičiai rodo, jog ir vienintelė valdžios atstovų priemonė realiai neveikia, tačiau nei jos korekcijų, nei alternatyvų jai nekuriama. Iki šiol nebuvome atsidūrę tokioje situacijoje ir sunku pasakyti, kada iš jos išeisime."
Skaičiai rodo, jog ir vienintelė valdžios atstovų priemonė realiai neveikia, tačiau nei jos korekcijų, nei alternatyvų jai nekuriama, – sakė Ž.Gavelienė.
Komentuodama planus keisti Civilinį kodeksą Ž.Gavelienė atkreipė dėmesį į tai, kad panašiai terminus prailgino daugelis ES šalių, nes Kelionių direktyva nebuvo pritaikyta pandemijos aplinkybėmis. Ji viliasi, kad Seimas įvertins esamą situaciją: „Sprendimo, jog vartotojams dar iki rinkimų būtų grąžintos visos lėšos už dėl įvestų apribojimų negalėtas įvykdyti keliones, raktas yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovybės rankose."
Reguliarių skrydžių organizatorių situacija – ne geresnė
Užsakomųjų skrydžių bendrovės „GetJet Airlines" direktoriaus Dariaus Viltrakio teigimu, Baltijos šalių kelionių burbulas nebuvo aktualus skrydžių vykdymo prasme.
„Liepą ir rugpjūtį situacija kiek pagerėjo, buvo atsiradęs optimizmas, bet vėliau „Novaturas" ir „Tez Tour" dėl įvestų ribojimų vėl sustabdė savo programas ir nutraukė visus skrydžius, – sakė jis. – Jeigu lyginant Lietuvos kelionių organizatorių užsakymu skraidintus keleivius į jų pamėgtas kurortines šalis, tai pernai rugsėjį iš Vilniaus lėktuvai kilo 167 kartus, pervežta 56 958 keleivių, tuo tarpu šių metų rugsėjį dėl COVID-19 skrydžiai nevyko beveik visą mėnesį. Tik mėnesio pabaigoje, atsidarius Kiprui, buvo įvykdyti 3 užsakomieji skrydžiai iš Lietuvos ir pargabenti 757 keleiviai."
D.Viltrakis teigė tikėjęsis, jog Vyriausybė palaikys sprendimą vertinti sergamumo rodiklius atskirais autonominiais regionais, taip pat ir galimybę keliauti į už ES ribų esamus kurortus, tokius kaip Tunisas, į kuriuos leidžiama keliauti iš kaimyninių šalių: „Kol dar galiojo Baltijos šalių kelionių burbulas, dažnai buvo nurodoma, kad tam tikrų sprendimų negalima priimti būtent dėl Latvijos ar Estijos nesutikimų. Todėl gal net didesnė viltis atsirado jam subliuškus, nes dabar mūsų Vyriausybė gali pati spręsti, kur keliauti saugu."
Pasak „GetJet Airlines" vadovo, turizmo sektoriui sunku suprasti, kodėl ES šalims nepavyksta priimti vieningų sprendimų dėl kelionių apribojimų ir saugiai atgaivinti turizmo: „Kodėl mes taikome tokius griežtus draudimus, griaunančius turizmą mūsų šalyje, neatsižvelgiant į kaimyninių šalių pavyzdžius? Kodėl iš Latvijos ir Estijos leidžiami skrydžiai į Tunisą, o Vokietija bei Lenkija dar vasarą atidarė užsakomuosius skrydžius į Turkijos kurortus Antaliją ir Izmirą, tačiau mes liekame stebėtojais? Atsakymų į šiuos klausimus iki šiol neturime."
Scenarijus nuspėti sunku
„Novaturas" generalinės direktorės A.Keinytės nuomone, šioje keblioje situacijoje per mažai įgalinami patys keliautojai: „Iš keliautojų šiuo metu atimtos visos galimybės patiems priimti bet kokį su kelionėmis susijusį sprendimą, kai tuo tarpu Estija, Lenkija, Vokietija ir kitos ES šalys sako – keliaukite, tik būkite atsakingi ir laikykitės visų reikalavimų. Pats metas labiau įgalinti ir mūsų žmones, kurie, tikiu, priimtų sau ir artimiesiems geriausią sprendimą."
Iš keliautojų šiuo metu atimtos visos galimybės patiems priimti bet kokį su kelionėmis susijusį sprendimą, – teigė A.Keinytė.
Tuo tarpu Lietuvos turizmo asociacijos vadovė M.Plepytė-Rainienė įsitikinusi, jog Lietuvai būtinas skubus bei ryžtingas sprendimas, kuris užtikrintų turizmo verslo sektoriaus veiklos tęstinumą: „Būtent toks sprendimas priimtas Estijoje, kuomet valstybė savo nutarimais nevaržo sektoriaus veiklos ir pakėlę sergamumo rodiklį bei darydami išimtis atidaro ne tik pagrindinius Europos, bet ir pasaulio taškus, kuriuos savo rekomendacijose išdėstė Europos Komisija. Taip užtikrinamas sektoriaus įmonių likvidumas, darbo vietų išlaikymas, prisiimtų įsipareigojimų tiek vartotojams, tiek užsienio partneriams įgyvendinimas."
M.Plepytė-Rainienė pažymi, jog sprendimai turėtų būti priimti nedelsiant: „Jau turėjome spėti pasimokyti iš vėluojančių sprendimų, kurie neužtikrina sąžiningos Lietuvos kelionių organizatorių konkurencijos lyginant su kitų Europos Sąjungos valstybių kelionių organizatoriais."
