Mes gyvenome centre, vadinamame Microcentro – tai tikrai nėra miesto dalis, kuri atspindi tipišką gyvenamojo rajono (isp. barrio) paveikslą, tačiau čia gyventi puikiausiai tinka visiems, norintiems pajusti didmiesčio pulsą.
Plačios gatvės, įspūdingų gabaritų pastatai ir nesiliaujantis kažkur skubančių žmonių srautas – toks buvo mūsų pirmasis įspūdis apie Microcentro. Žmonių gausa ir vargina, ir įkvepia. Centre, kaip niekur kitur, smagu stebti porteños (taip vadinami Buenos Airių gyventojai nuo ispaniško žodžio puerto – uostas). Čia maišosi visokio plauko miestiečiai: kostiumuoti biurų darbuotojai, elgetos, studentai, vienas kitas turistas, suvenyrų pardavėjai, apelsinų sulčių spaudėjai, turistų medžiotojai, siūlantys bilietus į ekskursijas, tango pasirodymus ir panašias pramogas. Greta jų – nelegalūs pinigų keitėjai, gatvės artistai...
Microcentro rasite ir keletą privalomų aplankyti Buenos Airių įžymybių: 9 de Julio gatvę (oficialiai – plačiausią pasaulyje!), obeliską, Plaza de Mayo aikštę, ne vieną muziejų.
Visai šalia esantis vienas seniausių Buenos Airių rajonų San Telmo – visiškai kitoks. Jo išblukę, aptrupėję pastatai dvelkia praėjusių amžių dvasia, čia galima pasijusti lyg apleistame kokio nors Europos miesto senamiestyje – labai romantiška ir įkvepianti atmosfera. Matyt, ne veltui San Telme įsikuria daug menininkų: matėme daugybę galerijų, dirbtuvėlių, originalių dirbinių krautuvėlių.
Įdomu aplankyti turgų (isp. Mercado de San Telmo) – jame parduodama daug sendaikčių – žaislų, knygų, drabužių ir pan., taip pat maisto produktų.
Kiekvieną sekmadienį Calle Defensa gatvėje šurmuliuoja milžiniška mugė, ten tikrai teks pasistumdyti būryje vietinių ir turistų, bet užsukti verta – parduodami suvenyrai, rankdarbiai, amatininkų kūriniai ir visokie meniški niekučiai, groja gatvės muzikantai, galima išvysti ir tango šokėjų (dažniausiai – Plaza Dorrego aikštėje).
La Boco pralinksmina ir sužavi mediniais visomis vaivorykštės spalvomis nudažytais nameliais – pasijutome lyg įžengę į vaikų dailininko paveikslą...
Daugelyje atvirukų iš Buenos Airių aptiktumėte La Boca rajone darytų nuotraukų. Didžioji dalis miesto atrodo visai kitaip, bet La Boca neabejotinai yra ryškiausias, išskirtiniausias, Buenos Airių barrio, kur būtina apsilankyti.
La Boco pralinksmina ir sužavi mediniais visomis vaivorykštės spalvomis nudažytais nameliais – pasijutome lyg įžengę į vaikų dailininko paveikslą...
La Bocoje iš tiesų turistai aplanko tik mažytę rajono dalelę – įprasta pasivaikščioti populiariąja pėsčiųjų gatvele Caminito (joje spiečiasi dailininkų dirbtuvėlės, suvenyrų krautuvėlės bei tango barai) ir aplink. Bet gidai pataria vengti atokių La Bocos skersgatvių, esą čia didelis nusikalstamumas, ypač dažni plėšimai.
Mums pavyko išvengti nuotykių, bet paėjėjus toliau tapo akvivaizdu, kad La Bocoje glaudžiasi mažesnes pajamas gaunantys gyventojai – krito į akis aptriušę namai ir nešvarios gatvės.
Su bohemiška San Telmo romantika ir linksmu La Bocos artistiškumu kontrastuoja vienas naujausių Buenos Airių rajonų – plienu ir stiklu tviskantis modernusis Puerto Madero.
Anksčiau čia buvo apleisti dokai, dabar naujam gyvenimui prikeltas Puerto Madero, pilnas loftų, madingų restoranų, tarptautiniams tinklams priklausančių viešbučių ir pagal naujausias architektūros tendencijas suprojektuotų biurų tapo stilingų, pasiturinčių porteños mėgiama miesto dalimi.
Šalia į dangų besistiebiančių blizgančių dangoraižių čia aptikome gabalėlį laukinės gamtos, ir šis kontrastas tapo vienu netikėčiausių viešnagės Buenos Airėse atradimų
Visai netikėtai Puerto Madero tapo mano mėgiamiausia Buenos Airių dalimi, nes šalia į dangų besistiebiančių blizgančių dangoraižių čia aptikome gabalėlį laukinės gamtos, ir šis kontrastas tapo vienu netikėčiausių viešnagės Buenos Airėse atradimų.
Ekologinis rezervatas, vadinamas Reserva Ecológica Costanera Sur – pelkėta La Platos paupio žemuma, kurioje galima stebėti augalų ir paukščių įvairovę. Čia bėgioti, važinėti dviračiais ar kitaip sportuoti renkasi gamtos išsiilgę miestiečiai, galima ir tiesiog pasivaikštinėti paupiu ir išalkus nugriebti dešrainį ar karštą sumuštinį iš daugybės kioskelių, besirikiuojančių išilgai upės.
Tango nėra tik turistų masalas
Argentiną garsina tango, bet šio šokio atžvilgiu buvome nusiteikę skeptiškai – turbūt tango šou tebus masalas turistams. Panašu, kad klydome – porteños nuoširdžiai mėgsta tango, mieste netrūksta tango mokyklų, o mūsų matyti šokėjų pasirodymai visad buvo puikūs – nesvarbu, gatvėje ar teatro scenoje. Autentišką atmosferą pajusite užklydę į milongą – tango šokių vakarą, kuriame renkasi šio šokio entuziastai. Milongos vyksta beveik kiekvieną savaitės dieną, tereikia „susimedžioti“ informaciją apie tądien ją rengiantį klubą.
Argentinietiška virtuvė patiks saldžiavalgiams
Paminėjus argentinietišką virtuvę, daugelis tikriausiai pirmiausia pagalvoja apie sultingus jautienos kepsnius. Esu „užkietėjusi“ vegetarė ir jautiena manęs visai neviliojo, bet net ir nesidomintiems kepsniais apsilankymas Argentinos sostinėje lengvai gali tapti kulinarinių ieškojimų ir atradimų kelione.
Tokius, kaip aš, labiausiai čia gundo kepyklėlės, kurių miesto centre daugybė – kvapnūs raguoliai (čia vadinami medialuna ir dažnai valgomi pusryčiams), pyragaičiai, sausainiai – regis, argentiniečiai yra tikri saldžiavalgiai.
Norėjome išragauti viską, todėl nenuostabu, kad netrukus persisotinome visur pilamo pieniško sirupo duce de leche ir neišvengiamų alfajores (apvalių sausainių su visokiausiais įdarais, kuriuos pusryčiams vis gaudavome viešbučiuose ar, kaip užkandį, tolimų reisų autobusuose).
Nemėgstantiems saldumynų ir vegetarams tikrai tiks empanados – savotiškos kibinų pusseserės, kurios gali būti įdarytos kuo tik nori.
Nemėgstantiems saldumynų ir vegetarams tikrai tiks empanados – savotiškos kibinų pusseserės, kurios gali būti įdarytos kuo tik nori. Skaniausia mano ragauta empanada buvo su paprasčiausiu sūriu, keisčiausia – sveikuoliška veganiška iš viso grūdo miltų su kopūstų ir chia sėklų įdaru – reikia pripažinti recepto autoriaus išradingumą.
Mums taip pat krito į akis itališkų patiekalų gausa: į Buenos Aires kadaise atvyko daug italų, ypač siciliečių, ir jie atsivežė savas kulinarines tradicijas. Žinoma, ir picos, ir makaronų patiekalai labai skanūs, bet mano asmeniniu atradimu tapo fainá – avinžirnių paplotėlis, kepamas alyvų aliejuje, kuris gali būti valgomas atskirai arba su pica. Skanu, sotu, kaloringa ir niekur kitur nematyta.
Pietų Amerikos Paryžius
Buenos Airės vadinamos Pietų Amerikos Paryžiumi, ir toks palyginimas taiklus – Argentinos sostinė alsuoja kultūra, elegancija, centre bei senesniuose rajonuose dvelkia šiek tiek senamadiška ir grynai europietiška atmosfera.
Beje, Argentinoje ir apskritai Pietų Amerikoje miestas turi dvejopą reputaciją: viena vertus, porteños laikomi šaltais, arogantiškais, kita vertus, nepaneigiamas Buenos Airių žavesys traukia žmonės – kai lankydamiesi kitose Pietų Amerikos šalyse paminėdavome, jog buvome Argentinoje, pašnekovai būtinai pasiteiraudavo, ar lankėmės Buenos Airėse, ir ne vienas svajingai pridurdavo, kad norėtų ten nuvykti.
Pabaigoje – visiškai subjektyvus sąrašas, ką Buenos Airėse būtina aplankyti:
Knygynus. Jų labai daug. Kartais Buenos Airės vadinamos knygų miestu. Džiugu, kad šiais visuotinės kompiuterizacijos laikais yra vieta, kur žmonės tebeteikia pirmenybę spausdintam žodžiui. Daug miesto centre ir aplink į esančių knygynų pardavinėja naudotas ir labai senas knygas įvairiomis kalbomis, ten kolekcionieriai turbūt galėtų kapstytis valandų valandas, bet jei netraukia senienos ir net jei ne itin patinka skaityti, užsukite į El Ateneo knygyną. Jis įkurtas buvusio teatro patalpose ir jo prašmatnus interjeras tikrai paliks įspūdį – britų dienraštis „The Guardian“ net paskelbė El Ateneo vienu iš penkių gražiausių pasaulio knygynų.
Vieną iš senųjų Buenos Airių kavinių – mane draugai nusivedė į Cafe Tortoni, atidarytą dar 1858 metais. Čia lankydavosi to meto miesto intelektualai, o dabar autentišką interjerą išsaugojusi kavinė laikoma beveik kultūrine instancija – į ją užsuka ir porteños, ir turistai, kurie gali įsigyti įvairių kavinės simbolika papuoštų niekniekių.
Galerías Pacífico prekybos centrą – ne tik todėl, kad čia galima rasti įvairiausių prabangių prekių ženklų, bet ir todėl, kad, vėlgi, verta pamatyti interjerą – ko vertos vien freskos ant lubų!
Calle Florida pėsčiųjų gatvę – joje gausybė geresnių ir blogesnių, pigių ir brangių parduotuvių, kuriuose parduodama beveik viskas, čia rasite ir suvenyrų (dažniausiai – turistinėmis kainomis, pamėginkite derėtis), vakarais išvysite gatvės muzikantų, akrobatų, klounų ir t.t., ir žinoma, tango šokėjų.
La Recoleta kapines – jose palaidota daug iškilių asmenybių, tarp jų ir Eva Peron, kurios kapo ieškojome kartu su būriu kitų turistų.
Palermo Viejo rajoną. Palermo – didžiulis barrio, o senoji jo dalis Palermo Viejo pilna įdomių parduotuvių ir gerų restoranų, ypač atgyja naktį – čia daug kokteilių barų, kokteilinių, naktinių klubų. Palermo – žalias rajonas, jame daug parkų, kuriuose galite sutikti profesionalių šunų vedžiotojų. Buenos Airių gyventojai myli šunis, tik, panašu, ne visada turi jiems laiko, todėl ir čia klesti šunų vedžiotojų profesija. Tokie žmonės vaikšto gatvėmis su būriu įvairiausio plauko svetimų augintinių, kuriais jiems patikėta rūpintis. Mūsų matytas rekordininkas vienu metu už pavadėlio laikė šešiolika šunų!
