2017–2018 m. žiemos sezonu (šios žiemos statistikos dar nėra) net šeši iš dešimties populiariausių žiemos pramogų kurortų buvo Žemutinėje Silezijoje. Daugiausia lankytojų sulaukusiųjų trejetukas – Zakopanė, Karpačas (Karpacz) ir Škliarska Poremba (Szklarska Poręba). Zakopanę vargu ar reikia pristatinėti lietuviams, tačiau kaip atrodo ir kuo vilioja kiti du miestai? Pradėkime nuo Škliarska Porembos.
Krkonošių kalnų papėdėje įsikūrusioje Škliarska Poremboje oficialiai gyvena vos 7 tūkst. gyventojų, tačiau tiek žiemą, tiek vasarą nedidelis miestelis sutalpina šimtus tūkstančių svečių. Praėjusią vasarą jame apsilankė daugiau nei milijonas turistų. Oficialių šios žiemos skaičių dar nėra, bet prognozuojama, kad ir žiemą laisvalaikį Škliarska Poremboje leido apie milijonas jų.
Škliarska Poremba laikoma kiek ramesniu kurortu nei Zakopanė ar Karpačas – čia dažniau atvykstama šeimos atostogoms, o ne pasilinksminimams su draugais. Nemažai būstų čia yra įsigiję pasiturintys lenkai ir pavertę juos savo atostogų namais.
Slidinėjama ne tik kalnuose
Pagrindinė slidinėjimo vieta – „Sky Arena Szrenica“ – turi penkias trasas, kurių bendras ilgis – 12 km. Į Šrenicos kalną kelia 3 sėdimi ir 4 T-formos keltuvai. Nors mes trasose lankėmės per vaikų atostogas ir dar esant puikiam orui, ilgų eilių prie keltų nebuvo – skelbiama, kad per valandą keltuvai gali aptarnauti daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
O ir kainos – tokios lenkiškos, nesikandžiojančios. Visos dienos bilietas kainuoja 102 zlotus (24 Eur), o keltuvų papėdėje puodelį kavos ir vaflį su priedais gausite už 3 Eur.
Tiems, kurie gal prisibijo kalnų, Škliarska Poremba žiemą siūlo lipti ant slidžių ir išbandyti lygumų slidinėjimą. Netoliese esantis Jakuszyce kaimelis visoje Europoje žinomas šio sporto gerbėjams. Čia nuo 1976 m. rengiamas lygumų slidinėjimo maratonas „Bieg Piastow“, pritraukiantis dalyvius iš keturių žemynų. Dalyviai varžosi kelios distancijose, kurių pagrindinė – net 50 km ilgio.
Jo sumanytojui Julianui Gozdowskiui daugiau nei prieš 40 metų žmonės sakė nekvailioti su tokio maratono idėja, bet užsispyręs slidininkas pasiekė savo – renginys populiarėjo net ir tais laikais, kai patekti į jį reikėjo nueiti kryžiaus kelius tvarkantis dokumentus pas sovietų biurokratus. Dabar kasmet jame dalyvauja virš 5 tūkst. žmonių, šiemet dalyvių sulaukta net iš Australijos, Azijos, Šiaurės Amerikos – iš viso 32 valstybių.
Renginio atstovas spaudai Leszekas Kosiorowskis aiškino, kad ši trasa yra išskirtinė lyginant su kitais tokiais maratonais Europoje. „Mūsų vieta yra unikali – trasos, kurių bendras ilgis yra net 80 km, driekiasi per miškus, gamtą. Kituose maratonuose reikia kirsti gyvenvietes, o pas mus daug dalyvių atvyksta vien dėl to, kad nori pasimėgauti vaizdais ir grynu oru“, – pasakojo jis 15min.
Užsispyręs slidininkas pasiekė savo – renginys populiarėjo net ir tais laikais, kai patekti į jį reikėjo nueiti kryžiaus kelius tvarkantis dokumentus pas sovietų biurokratus.
Klimatas šiose vietose slidinėti paprastai leidžia ilgiau nei populiariuose Vakarų Europos kurortuose. Nieko nestebina, jeigu dar ir įpusėjus pavasariui čia galima leistis su slidėmis nuo kalnų ar per lygumas. L.Kosiorowskis prognozavo, kad tą šiemet vėlgi bus galima daryti dar ir dalį balandžio.
Kai sniegas nutirps, slidžių fanatikus šiose vietose keis dviračių, žygių, bėgiojimo ir kalnų baidarių mėgėjai. Škliarska Porembos apylinkėse yra apie 20 pažymėtų takų dviratininkams, rengiami dviratininkų maratonai ir varžybos.
Iš arti – stiklo pūtikų darbo paslaptys
Pats stovėjimas ant slidžių yra tik dalis slidinėjimo atostogų – ką dar gali pasiūlyti Škliarska Poremba? Visų pirma, Žemutinės Silezijos turizmo organizacijos atstovė Arlet Bzdun patikina, kad jeigu neapsilankai prie Kamenčyko krioklio – vadinasi, šiose vietose net nebuvai.
Aukščiausias krioklys Krkonošių kalnuose Lenkijos pusėje trijų aukštų kaskadomis iš 27 metrų aukščio krenta į uolėtą tarpeklį.
Szklarska Poręba išvertus iš lenkų kalbos reiškia „stiklinė proskyna“. Ir ne be reikalo – miestelis pirmą kartą istoriniuose dokumentuose paminėtas XIV a., kalbant apie jame buvusią stiklo gamyklą.
„Čia nuo seno buvo smėlio, medžio ir saulės – ko ir reikia stiklo gamybai“, – pasakojo Škliarska Porembos turizmo informacijos centro atstovas. Todėl šiose vietose būdavo įrengiamos laikinos stiklo gamyklos. Iškirsdavo medžius aplink ją – ir tuomet iškeldavo gamyklą kitur.
„Šių vietų stiklo dirbiniai nėra prastesni nei čekų, tik komunistai gamyklas buvo uždarę, todėl buvo atsiradusi pertrauka“, – pasakojo A.Bzdun, vesdama į dirbtuves, kur galima stebėti neeilinį reginį – stiklo pūtimą.
Henrykas Łubkowskis „Leśna Huta“ dirbtuvėse su pagalbininkais tęsia kelių šimtmečių gilumo stiklo pūtimo tradicijas. Akis vos spėja sekti, kaip miklios meistrų rankos iš karšto stiklo gumulo staigiai ištampo paukštelį, dramblį ar žirgą. Skubėti reikia – teturi 30 sekundžių, per kurias stiklas pasiduoda prieš sukietėdamas. „Čia geriausi klijai pasaulyje“, – juokdamasis apie savo amato paslaptis pasakojo vienas stiklo pūtikas.
Pūtikai dirbtuvėse triūsia kasdien – lankytojai, įsigiję 10 zlotų kainuojantį bilietą, gali bet kuriuo metu užeiti ir savo akimis pamatyti, kaip per keliasdešimt sekundžių talentingose rankose gimsta grožis.
15min Lenkijoje lankėsi Žemutinės Silezijos turizmo organizacijos ir Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu. Straipsnio turiniui įtakos tai neturi.
