Iš viso balandžio mėnesį per Lietuvos oro uostus keliavo daugiau negu 497 tūkst. žmonių, aptarnauta beveik 4,3 tūkst. skrydžių, pergabenta virš 1,6 tūkst. tonų krovinių. Pasak Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio, visi skrydžių rodikliai sparčiai atsigauna.
„Itin spartaus atsigavimo tendencijas Lietuvos aviacijoje fiksuojamos nuo pat metų pradžios. Nors vasaros skrydžių sezonas dar tik įsibėgėja ir skrydžių bei krypčių balandžio mėnesį dar turėjome mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, keleivių srautai visuose trijuose Lietuvos oro vartuose augo daugiau nei dešimtadaliu. Tai – kiek kitokia tendencija, nei Europos regionui prognozavo Tarptautinė oro transporto asociacija IATA“, – pastebėjo T.Zitikis.
Populiariausios kryptys iš Lietuvos oro uostų nesikeitė: reguliariais skrydžiais balandį dažniausiai keliauta į Londoną, Varšuvą, Oslą, Kopenhagą ir Rygą. Penki populiariausi užsakomųjų skrydžių maršrutai – Antalija, Šarm aš Šeichas, Hurgada, Madeira ir Alanija. Balandžio mėnesį populiarumu ir augimu išsiskyrė skrydžiai į Antaliją, fiksuota 19 proc. daugiau skrydžių nei rekordiniais 2019 metais.
Kauno oro uostas išlaiko augimo tendencijas
T.Zitikio skaičiavimais, balandžio mėnesį Lietuvos oro uostuose pavyko atstatyti 92 proc. priešpandeminio keleivių srauto (t. y. lyginant su 2019 m.). Ypač išsiskiria Kauno oro uostas, praėjusį mėnesį aptarnavęs beveik 115 tūkst. keleivių, arba net penktadaliu daugiau nei rekordiniais 2019-aisiais. Skrydžių skaičius laikinojoje sostinėje, lyginant šiuos du laikotarpius, ūgtelėjo 7,5 proc., t. y. įvykdyti 886 skrydžiai.
„Kauno oro uosto rezultatai kuo toliau, tuo bus tik geresni. Šią tendenciją sustiprins tai, kad nuo šiol Kaune pradeda skraidyti ir užsakomųjų skrydžių bendrovės, kurios iki šiol veiklą koncentravo Vilniuje“, – sako Lietuvos oro uostų atstovas.
Prognozuojama, kad Kauno oro uostas per visus šiuos metus aptarnaus daugiau nei 1,2 mln. keleivių.
Prognozuojama, kad Kauno oro uostas per visus šiuos metus aptarnaus daugiau nei 1,2 mln. keleivių. Tai gerokai viršytų jo projektinius pajėgumus, todėl intensyviai ruošiamasi keleivių terminalo plėtrai: dar šįmet tikimasi atrinkti maždaug 30 mln. eurų vertės darbų rangovą. Plėtros darbai turėtų vykti apie dvejus metus, o juos užbaigus oro uosto išvykimo ir atvykimo zonose vienu metu bus galima aptarnauti daugiau nei 800 keleivių ir iki 6 orlaivių.
Populiarėja tradicinės oro bendrovės
Bendrai didžiausius keleivių srautus ir toliau aptarnauja Vilniaus oro uostas. Balandį šiais oro vartais naudojosi virš 355 tūkst. keleivių, 11 proc. daugiau nei pernai, tačiau 15 proc. mažiau nei 2019 metais. Praėjusį mėnesį čia kilo ir leidosi daugiau nei 3 tūkst. lėktuvų, keleiviai galėjo rinktis iš 40-ies skrydžių krypčių.
Palangos oro uosto paslaugomis naudojosi 26 tūkst. keleivių, panašiai kaip 2019-aisiais, čia vyko 310 skrydžių penkiomis populiariomis kryptimis.
„Lėktuvų užpildymas visuose oro uostuose jau pasivijo ar net aplenkė priešpandeminį lygį. Atskiro dėmesio vertas Vilniaus oro uostas, iš kurio skraido net devynių tradicinių oro vežėjų orlaiviai. Jų užpildymo rodiklis balandžio mėnesį, lyginant su 2019 metais, yra net 12 proc. didesnis. Tai rodo, kad vis daugiau lietuvių kelionėms svarsto ir renkasi tradicines avialinijas, laužydami nusistovėjusius stereotipus, neva jų pasiūlymai eiliniam žmogui per brangūs. Taip pat tai gali indikuoti, kad pamažu atsigauna ir verslo kelionės“, – sakė T.Zitikis.
Lėktuvų užpildymas visuose oro uostuose jau pasivijo ar net aplenkė priešpandeminį lygį.
Ketvirtąjį šių metų mėnesį lėktuvais gabenti ir įspūdingi kiekiai krovinių: Vilniaus oro uoste pervežta 1,1 tūkst. tonų, Kauno oro uoste – 356 tonos, Palangos – 150 tonų krovinių. Bendras krovinių augimas visuose trijuose oro uostuose, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, siekia 16 proc., lyginant su pernai metais pervežtas kiekis sumažėjo 2 proc.
Šiuo metu Lietuvos oro uostuose reguliarius skrydžius vykdo 12 oro bendrovių, iš kurių 9 yra tradicinės ir dar trys – žemų kaštų oro bendrovės.
