Pabrėžiu, šis reglamentas nėra taikomas tokioms individualizuotoms situacijoms, tokioms kaip bagažo praradimas, keleivio sužeidimas ar jo mirtis. Čia aktuali 1999 metų Monrealio konvencija, kurios šiame straipsnyje neaprašysime. Koncentruosimės ties Reglamentu Nr. 261/2004.
Šis teisės aktas taikomas, kai:
- skrydis vykdomas iš vienos valstybės narės į kitą, pavyzdžiui, iš Lietuvos į Ispaniją.
- skrydis vykdomas iš valstybės narės į ne valstybę narę, pavyzdžiui, iš Lietuvos į JAV.
- skrydis vykdomas iš ne valstybės narės į valstybę narę, tačiau tik tuo atveju, jei oro vežėjas (oro kompanija) yra registruotas ES valstybėje narėje. Taigi, šis reglamentas nebus taikomas, jei mus į Lietuvą skraidins JAV, Kanados ar Rusijos oro kompanija.
Reglamento nuostatos nebus taikomos, jei skrydis vyks iš ne valstybės narės į ne valstybę narę, nepaisant to, kur yra registruota aviakompanija.
Taigi, reglamento taikymas priklausys nuo išvykimo arba atvykimo vietos ir/ ar
aviakompanijai išduotos licencijos vietos.
Reglamentas numato tris skirtingas situacijas, kurioms susiklosčius galima taikyti piniginę kompensaciją arba kitas keleivių teisių apsaugos priemones:
- kai oro vežėjas atsisako vežti (4 str.), pavyzdžiui sveikatos, saugos ar saugumo sumetimais arba dėl nepakankamų kelionės dokumentų;
- kai skrydis atšaukiamas (5 str.);
- kai skrydis atidedamas (6 str.).
Pagal Reglamento 7 straipsnį, kompensacija gali būti tokia:
- 250 eurų visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju;
- 400 eurų visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju;
- visais kitais atvejais – 600 eurų.
Yra ir kiti keleivių oro teisių apsaugos būdai, pavyzdžiui, atgauti sumokėtą sumą arba vykti kitu maršrutu (8 str.), rūpinimasis (pavyzdžiui, maisto, gaiviųjų gėrimų tiekimas, apgyvendinimas viešbutyje, nemokami skambučiai, transportas iš oro uosto į apgyvendinimo vietą ir atgal). Įvardyti rūpinimosi būdai priklauso nuo to, kiek keleiviui tenka laukti dėl atsisakymo vežti ar atšaukus skrydį.
Taigi, Reglamentas Nr. 261/2004 reguliuoja vežėjui prievoles, kai keleiviai atsiduria trijose skirtingose situacijose. Štai kaip generalinis advokatas IATA byloje tai apibrėžė:
- atsisakymo vežti atveju vežėjas turi kompensuoti (7 str.), nukreipti kitu maršrutu arba grąžinti sumokėtas sumas (8 str.) ir pasirūpinti (9 str.);
- skrydžio atšaukimo atveju vežėjas turi teikti pagalbą nukreipiant kitu maršrutu ar grąžinant sumokėtas sumas (8 str.) ir pasirūpinti pasiūlant maistą ir pan. (9 str.), tačiau neprivalo mokėti kompensacijos (7 str.), jei keleiviams apie tai buvo pranešta laiku arba jei vežėjas gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių;
- atidėjimo atveju vežėjas turi tik pasirūpinti pagal 9 straipsnį, išskyrus, kai skrydis atidedamas penkiomis arba daugiau valandų. Tokiais atvejais keleivis taip pat turi teisę pagal 8 straipsnį atgauti už bilietą sumokėtą sumą.
Taigi, vien tik vieno iš šių atvejų konstatavimo neužteks, nes yra nurodytos tam tikros sąlygos, kada galima tikėtis kompensacijos ar kitų teisių apsaugos priemonių.
Pavyzdžiui, pagal Reglamento 5 straipsnį, skrydžio atšaukimo atveju nebus galima tikėtis kompensacijos ir kitokių teisių apsaugos priemonių, jei:
- keleiviams apie atšaukimą buvo pranešta mažiausiai prieš dvi savaites iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko;
- jei apie atšaukimą buvo pranešta ne daugiau kaip prieš dvi savaites ir ne mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip dviem valandomis anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip keturiomis valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką;
- jei apie atšaukimą buvo pranešta mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką.
Jeigu skrydis atšaukiamas netikėtai, nepranešus, taip pat ne visada galima tikėtis keleivio teisių apsaugos priemonių, pavyzdžiui, jei skrydis yra atšaukiamas dėl ypatingų aplinkybių. Reglamentas jas įvardija: politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui.
Vienaip ar kitaip, jeigu ginčas persikelia į teismą, oro vežėjas turi įrodyti, kad buvo susiklosčiusios tos ypatingos aplinkybės. Kartais situacija, kai, atrodo, akivaizdžiai susiklostė ypatinga aplinkybė, teismo nebūtinai bus konstatuota kaip ypatinga. Pavyzdžiui, lėktuvo susidūrimas su paukščiu vienais atvejais gali būti konstatuotas kaip ypatinga aplinkybė, kitais – ne (Peškova byla).
