Asociacijos „Klaipėdos regionas“ ir VĮ Lietuvos oro uostai atstovai pabrėžia, kad, nepaisant pajūrio gyventojų pageidavimų skristi į Turkijos kurortus ar, pavyzdžiui, Frankfurtą, oro uostus ir kryptis renkasi aviakompanijos, o ne priešingai.
Ne vienerius metus Klaipėdos regiono savivaldybės tarėsi ir dirbo, kad iš Palangos oro uosto atsirastų tiesioginis skrydis į Vokietiją. Pagaliau jo sulaukus keliamas klausimas – kas toliau?
Palangos oro uostas pernai aptarnavo beveik 5 tūkst. skrydžių. Šiais metais jau aptarnauta daugiau nei 68 tūkst. keleivių ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, keleivių skaičius padidėjo net 27 proc.
Kodėl Vokietija tokia svarbi?
Palangos oro uosto vadovas Andrius Daujotas pabrėžė, kad naujasis skrydis yra svarbus ne tik oro uostui, bet ir visam regionui. Šiuo metu iš Palangos galima pasiekti Rygą, Oslą, Kopenhagą ir Londoną, o vasarą – Minską, Varšuvą, Maskvą ir Dortmundą.
Asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdomoji direktorė Klaudija Kionies akcentavo, kad Klaipėda ir Dortmundas turi ir istorinių sąsajų.
„Kai kūrėsi Klaipėdos miestas ir buvo svarstoma suteikti jam teises, miestą net buvo ketinta vadinti Naujuoju Dortmundu. Taigi, turime stiprių istorinių ryšių, tad linkime regiono gyventojams atrasti Dortmundą ir naujų patirčių", – asociacijos vardu linkėjo K. Kionies.
Ji pabrėžė, kad tai jau antrasis didelis bendras asociacijos ir Lietuvos oro uostų pasiekimas – prieš 5 metus pradėta skrydžių plėtra.
„Vokietija yra viena didžiausių atvykstamojo turizmo rinkų Klaipėdos regione, taip pat viena iš tiesioginių investicijų ir verslo plėtros krypčių. Tikiu, kad nauja kryptis jau net šiais metais turės teigiamos įtakos turistų srautams ir regiono konkurencingumui, kas yra svarbiausia. Esame maža šalis, todėl kuo regionas turi daugiau skrydžių krypčių, tuo mums yra geriau. Ambicijų mes dar turime ir kalbamės apie daugiau skrydžių Vokietijos kryptimi, galbūt ir apie užsakomuosius („čarterinius“) skrydžius. Norėtųsi visus metus išlaikyti Varšuvos kryptį. Ambicijų yra, galimybių taip pat. Manau, kad esamas regioninis bendradarbiavimas leis daug sparčiau prisidėti ir naujas kryptis plėtoti“, – sakė pašnekovė.
Vis dėlto, K. Kionies teigimu, reikia įvertinti ir tai, kad konkuruojame ne tik su užsienio oro uostais, bet ir viduje, tad reikia stengtis sudominti aviakompanijas, kad jos norėtų pradėti vykdyti skrydžius.
„Ne mes renkamės – mus renkasi“, – reziumavo asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdomoji direktorė.
Norėtų poilsinių kelionių
Klaipėdos rajono vicemerė Audronė Balnionienė buvo viena iš žmonių, kurie garsiai kalbėjo apie skrydžių į Vokietiją poreikį prieš penkerius metus.
„Tuo metu dar buvau Klaipėdos miesto tarybos narė. Galvojome, kaip įpūsti Palangos oro uostui gyvybės. Kaip vieną iš galimybių matėme savivaldos prisidėjimą finansiškai“, – sakė ji.
Pasak politikės, reikėjo nemažai laiko ir diskusijų, kad mažosios Klaipėdos regiono savivaldybės patikėtų bendra idėja ir sutiktų skirti lėšų.
„Aišku, turime ir daugiau svajonių. Praėjusiais metais buvo skrydžiai į Kijevą, gaila, kad jie sustojo. Galbūt pavyks tai atgaivinti. Turime svajonių, kad galėtų vykti ir poilsiniai užsakomieji reisai, kad bent dalis jų galėtų kilti ir leistis Palangoje. Tada Vakarų Lietuvos poilsiautojams nereikėtų pradėti ilsėtis nuo kelionės į Vilnių. Tai nėra neįmanomai skausmingi pinigai savivaldybėms, nes jie atsiperka tiek verslo, tiek žmonių patogumo, tiek turizmo atžvilgiu. Reisai skraidina ir turistus, kurių skaičiaus augimas skatina ir verslą – viešbučius, maitinimo įstaigas, neleidžia nurimti turizmo informacijos centrams, skatina ieškoti naujų krypčių„, – kalbėjo Klaipėdos rajono vicemerė.
Jos nuomone, dalis žmonių sako, kad skrydžiai yra nepigūs, tačiau jie neįvertina fakto, kad kelionė lėktuvu yra kitokia nei kelionė automobiliu.
„Reikia pagalvoti apie tai, kad visuomeniniu transportu iki Vilniaus važiuojame už 18 eurų, o iki Londono skrendame už 40 eurų. Reikėtų paskaičiuoti kilometražą ir suvokti, kad lėktuvas nėra automobilis, be to, laikas taip pat turi savo vertę", – nuomonę išsakė A. Balnionienė.
Yra potencialių naujų krypčių
VĮ Lietuvos oro uostai Maršrutų plėtros vadovas Justas Rinkevičius pabrėžė, kad Palangos oro uostas yra unikalus tuo, kad jame yra net 8 skirtingi vežėjai.
„Kai susitinkame su kitų regioninių oro uostų atstovais, jiems būna keista, kad turime tokių kompanijų, kurios čia skrenda: SAS, „Air Baltic“, „Norwegian“, LOT, „Belavia“, „Ryanair“, „Wizz Air“. Visa Europa yra susidariusi vaizdą, kad regioninis Palangos oro uostas turėtų laikytis tik ant žemų kaštų oro bendrovių, bet visas Klaipėdos regionas sėkmingai sugeba įrodyti, kad vyrauja ne tik emigracinės kryptys, bet ir verslo kryptys, o geras sujungiamumas su visu pasauliu yra svarbus visam Klaipėdos regionui. Šiuo metu su aviakompanijomis SAS, LOT ir „Air Baltic“ žmonės gali pasiekti daugiau nei 300 skirtingų kelionės tikslų visame pasaulyje, žinoma, jungiamaisiais skrydžiais per kitus tų aviakompanijų oro uostus“, – sakė J. Rinkevičius.
Pasak jo, šiuo metu labiau koncentruojamasi į tai, kad būtų išlaikomos ir sutvirtintos esamų vežėjų pozicijos oro uoste. J. Rinkevičiaus teigimu, tai sėkmingai daro „Air Baltic“, kuri praėjusiais metais padidino skrydžių dažnį ir pradėjo skrydžius vykdyti didesniu orlaiviu.
„Taip pat šnekamės ir su potencialiais naujais vežėjais, nes yra dar kelios kryptys, kurias matome kaip labai potencialias ir galimas vykdyti iš Palangos oro uosto, kurios galėtų būti naudingos tiek verslui, tiek atvykstamajam turizmui. Pavyzdžiui, Ukrainos kryptis, kuri svarbi verslui. Be to, Ukrainos žmonės prisimena Palangą kaip puikų kurortinį miestą. Taip pat ir dar kelios Europos sostinės, apie kurias galvojame“, – sakė J. Rinkevičius.
Jo teigimu, dalies pajūrio verslininkų minimi Frankfurtas ir Hamburgas yra didelį potencialą turinčios kryptys iš Palangos, bet reikia įvertinti tai, kaip gražiai beatrodytų viso regiono ir Palangos oro uosto pastangos remti naujus maršrutus, vykdomus iš Palangos oro uosto, galutinį sprendimą priima pati aviakompanija, įvertinusi visas skrydžio ekonomines aplinkybes.
„Mes visada informaciją pristatome vežėjui, o vežėjas priima sprendimą, kurią kryptį pasirinkti. Klaipėdos regionas išreiškė norą, kad atsirastų kryptis į Vokietiją, o kompanija „Wizz Air“ matė didžiausią potencialą Dortmundo kryptyje. Šis skrydis vykdomas į vieną ekonomiškai stipriausių Vokietijos regionų, kur veikia daug didelių įmonių ir verslo centrų", – aiškino Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas.
