VĮ „Oro navigacija" Vilniaus skrydžių valdymo centro skrydžių vadovas Donatas Žibutis, taip pat atsakingas už VGTU Antano Gustaičio Aviacijos institute vykdomos skrydžių valdymo studijų programos studentų praktikų dėstymą ir vertinimą, pasakoja, kad stojančiųjų į šią studijų programą skaičius kasmet skiriasi.
Turi pasižymėti nepriekaištinga sveikata
„Skrydžių valdymo studijų trukmė – penki metai, jas baigę studentai įgyja magistro laipsnį. Pastaraisiais metais susidomėjimas šia studijų programa pamažu auga: pavyzdžiui, šiemet trečiame kurse yra 11 studentų, o ketvirtame – 14. Šiais metais skrydžio valdymo studijų programą pabaigė 16 studentų. Studentų skaičius kinta ir studijų metu, kadangi kartais dalis jų supranta, jog ši profesija – ne jiems", – pastebi D.Žibutis.
Anot pašnekovo, norintys stoti į skrydžių valdymo studijų programą, turi pasižymėti nepriekaištinga sveikata: stojantiesiems reikalingas 3-ios (arba 1-os) klasės sveikatos pažymėjimas, kurį išduoda ir sveikatos patikrą atlieka vienintelis Aviacijos medicinos centras, įsikūręs Vilniuje. Atvykstant į Aviacijos medicinos centrą, reikia turėti šeimos gydytojo pažymą apie 5 metų sveikatos būklę, taip pat Priklausomybės ligų centro bei Psichikos sveikatos centro pažymas. Po to atliekamas nuodugnus sveikatos būklės patikrinimas, kurio metu pildoma išsami anketa apie asmens bei jo šeimos narių ligas, operacijas, alergijas.
Taip pat būsimi studentai turi išlaikyti profesinio tinkamumo testą, kurio metu patikrinama, ar norintys studijuoti turi šiai profesijai reikalingų charakterio savybių ir gebėjimų, tokių kaip dėmesio sukoncentravimas į atliekamas užduotis, emocijų kontroliavimas, gera erdvinė orientacija, lankstumas sprendimų priėmime.
Testas vyksta trimis etapais: pirmajame, griežtai ribojant laiką, kandidatai atlieka užduotis grupėje, antrajame kandidatai atlieka tris individualius testus, o trečiajame – vyksta individualūs pokalbiai su kiekvienu komisijos nariu, kurių metu įvertinama kandidatų motyvacija.
Studijų procesas universitete
D.Žibutis atkreipia dėmesį, jog pirmus dvejus metus universitete studentai daugiausia mokosi bendrųjų universitetinių chemijos, matematikos, fizikos ir kitų disciplinų. Trečiame kurse, prasidėjus profesinei praktikai, studentai turi galimybę išbandyti studijuojamą specialybę realiai.
„Praktikai skrydžių valdymo bokšte yra skiriama 60 valandų, iš kurių 38 valandas studentas mokosi būsimos profesijos pagrindų – įvairių procedūrų, taisyklių, pavyzdžiui, kaip išvengti konfliktinių situacijų, o likusios 22 valandos yra skiriamos žinių gilinimui apie nestandartines arba avarines situacijas. Ketvirtame kurse oro uosto prieigų skrydžių vadovo praktikai yra numatytos 76 valandos, o penktame – 70 valandų, kurių metu įgyjama regiono skrydžių vadovo kvalifikacija", – vardija pašnekovas.
Palangos skrydžių valdymo centro skrydžių vadovas Paulius Kripas, baigęs VGTU Antano Gustaičio Aviacijos institutą 2016 metais, pabrėžia didelę profesinės praktikos reikšmę universitete.
„Įdomiausi studijų metai prasidėjo nuo trečiojo kurso, kadangi buvo dėstomos konkrečiai su būsimu darbu susijusios studijų disciplinos, taip pat tiek treniruokliuose, tiek Kyviškių aerodromo skrydžių valdymo bokšte atlikome profesinę praktiką, kuri leido susipažinti su skrydžių vadovo darbu iš arčiau ir suprasti, kokia yra ta tikroji aviacinė duona", – prisimena P. Kripas.
Skrydžių vadovo profesija – ne kiekvienam
P.Kripas išskiria kelias būtinas charakterio savybes skrydžių vadovo darbui: „Kiekviena skrydžių vadovo darbo diena yra labai dinamiška ir visiškai skirtinga, todėl kasdien susiduriama su naujais iššūkiais. Apskritai, skrydžių vadovo profesija pasižymi kūrybiškumu, kadangi kiekvienai kebliai situacijai yra daugybė sprendimo būdų, kurie nors ir skirtingi, visi gali būti teisingi. Vis dėlto tokia darbo specifika kelia nemažą stresą, todėl sugebėjimas valdyti įtampą darbinėse situacijose yra svarbi šios specialybės dalis. Iš tikrųjų, keblios situacijos metu svarbiausia koncentruotis į sprendimų paiešką, kadangi tai geriausiai padeda suvaldyti stresą", – teigia pašnekovas.
Kalbėdamas apie skrydžių vadovų darbo metu patiriamą įtampą, D.Žibutis pabrėžia pasitikėjimo savimi ir psichologinio atsparumo svarbą. Pasak jo, nemažiau svarbus ir nesavanaudiškumas bei gebėjimas dirbti komandoje, kadangi visi Lietuvos oro erdvę prižiūrintys skrydžių valdymo centrai glaudžiai bendradarbiauja.
„Ne vienerius metus dirbantys skrydžių vadovai dėl sukauptos patirties dažniausiai tokios įtampos ir spaudimo nebejaučia. Svarbu tai, kad streso suvaldymas yra itin individualus dalykas, todėl vieno recepto kaip tai padaryti nėra. Vis dėlto studentams, kurie ateina atlikti praktikos, visuomet primenu – tu žinai taisykles, žinai, ką ir kaip reikia daryti, todėl pasikliauk savo jėgomis ir daryk", – dalinasi D. Žibutis.
Aistra aviacijai – dažnai lemiantis faktorius
Pasak Palangos skrydžių valdymo centro skrydžių vadovo Pauliaus Kripo, rinktis skrydžių vadovo profesiją dažniausiai paskatina didžiulė aistra aviacijai, tačiau kitas svarbus faktorius – pomėgis spręsti problemas ir kylančius iššūkius. Nuolat kintanti darbo dinamika užtikrina iššūkių gausą, todėl ši profesija nepasižymi nuobodumu.
„Daugybę kolegų į šią profesiją atvedė didžiulė aistra aviacijai, kuri nesvetima ir man pačiam. Skrydžių vadovo specialybe susidomėjau dar būdamas mokykloje, kai ekskursijos metu lankėmės Palangos aerodrome, kuriame buvome pakilę į skrydžių valdymo bokštą.
Tik pakilęs į jį iškart supratau, kad čia mano vieta – sužavėjo visa įranga, ypač ekranuose matomi skrendantys lėktuvai, taip pat skrydžių vadovai, kurie kaip darbo įrankį profesionaliai naudojo anglų kalbą. Visa tai padarė labai didelį įspūdį, todėl nusprendžiau, kad ši profesija yra mano pašaukimas", – prisimena pašnekovas.
