Nuo liepos 14 d. tarptautiniame Vilniaus oro uoste lėktuvai nesileis ir nekils daugiau nei mėnesį. Iki rugpjūčio 18 d. čia vyks intensyvūs vienintelio oro uosto kilimo-tūpimo tako rekonstrukcijos darbai.
Lietuvos turizmo ir keliautojų laukia išbandymas, mat oro uostas taip ilgai uždarytas bus pirmą kartą po 50 metų ir dar – per patį atostogų įkarštį.
„Atostogų pikas – jau nuo birželio vidurio iki pat rugsėjo pradžios. Rugpjūčio paskutinę savaitę jis jau sumažėja, tad pačiu piku Vilniaus oro uostas ir yra uždaromas“, – sako kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas.
Viena pagrindinių iš Vilniaus skraidinančių oro linijų nusprendė savo skrydžių į Kauno oro uostą neperkelti, tad logiška, kad, sumažėjus pasiūlai, kitos bendrovės suskubo pakelti kainas.
Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris paaiškina, kodėl rekonstrukcijai pasirinktas būtent vidurvasaris. Paaiškėja, kad šis metas palankiausias ne tik atostogauti.
„Kilimo-leidimosi tako rekonstrukcijai pagrindinis elementas yra asfaltavimas. Asfalto dangą geriausia įrengti tada, kai yra mažiausiai kritulių ir aukščiausia temperatūra, tad Lietuvoje, pagal penkerių metų statistinius duomenis, būtent nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio yra mažiausiai kritulių ir turime aukščiausią temperatūrą“, – paaiškina D.Voveris.
Pagrindiniu oro uostu dabar taps trigubai mažesnis Kauno oro uostas. Pasak oro uosto atstovo, keleivių ir skrydžių skaičius čia išaugs net keturgubai.
„Pagrindinis tikslas – kad nebūtų įvykių, avarijų, incidentų. Čia dedame didžiausias pastangas. To, kad keleiviai susidurs su tam tikrais nenumatytais sunkumais, tikrai negalime atmesti, rizika yra padidėjusi“, – pastebi Civilinės aviacijos administracijos direktorius Jurgis Gintilas.
Visų pirma uždarymas pratuštins keliautojų kišenes, teigia kelionių organizatoriai. Viena pagrindinių iš Vilniaus skraidinančių oro linijų nusprendė savo skrydžių į Kauno oro uostą neperkelti, tad logiška, kad, sumažėjus pasiūlai, kitos bendrovės suskubo pakelti kainas.
Daliai keliautojų pabrangs ne tik skrydis, bet ir nuvykimas iki oro uosto, nes kelionės iki Kauno ir atgal nei oro uostas, nei oro linijos nekompensuos.
„Pripažįstame, kad papildomi kaštai atsiranda, tačiau turime pažiūrėti į pasaulinę praktiką. Vykti iki 100 km iki oro uosto ir už tai susimokėti yra visiškai normali pasaulinė praktika. Užsienyje net nesusimąstę išeiname iš oro uosto, sėdame į autobusą ir važiuojame valandą ar pusantros iki miesto centro. Lietuvoje mums pasisekė, kad Vilniaus oro uostas yra arti centro, tačiau šį laikotarpį tiesiog pagyvensime kaip dauguma europiečių“, – mano Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius.
Net keli šalies vežėjai sureagavo į specifinę situaciją: iš Vilniaus į daugiau nei už 100 km esantį Kauno oro uostą ir atgal beveik visą naktį turėtų važinėtis specialūs autobusai.
Išaugs ir automobilio stovėjimo mokestis. Už savaitę, kol būsite išvykę, gali tekti susimokėti daugiau nei 60 eurų.
Autobusų išvykimo laikai turėtų būti suderinti su skrydžių tvarkaraščiais, nesvarbu, ar skrydis vėlai naktį, ar ankstų rytą. Tiesa, bilietas kainuos brangiau nei vykstant įprastu maršrutiniu autobusu.
Kelionė pirmyn ir atgal vienam žmogui atsieis 20 eurų. „Mūsų rekomendacija – bilietus įsigyti iš anksto internetu“, – pataria D.Voveris.
Jeigu Kauno oro uostą nuspręsite pasiekti automobiliu, turite numatyti keletą dalykų. Nors šalia jau numatomos įrengti papildomos stovėjimo aikštelės, jų gali neužtekti, tad, skubėdami į skrydį, galite susidurti su problema, kur palikti automobilį.
Be to, išaugs ir automobilio stovėjimo mokestis. Už savaitę, kol būsite išvykę, gali tekti susimokėti daugiau nei 60 eurų.
„Atsižvelgiant į tai, kad į Kauno oro uostą vykti automobiliu rinksis didesnė dalis keleivių nei rinkdavosi į Vilniaus oro uostą, automobilio stovėjimo įkainiai buvo pakelti. Visų pirma dėl to, kad būtų suvaldytas keleivių srautas, nes vietų skaičius ribotas“, – aiškina Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius.
Laikini oro uostų nepatogumai ir net padidėjusios kelionių sąnaudos, anot A.Širvinsko, lietuvių neišgąsdino, priešingai, atostogų svetur dairosi vis daugiau lietuvių.
„Šiais metais labai padidėjo atostogų užklausų, lietuviai pradėjo itin daug keliauti, žmonės pradėjo galėti sau leisti atostogas užsienyje. Gyvenimas Lietuvoje gerėja“, – įsitikinęs R.Širvinskas.
Jo teigimu, tiek pigių skrydžių bendrovės, tiek kelionių organizatoriai Lietuvoje šiais metais buvo priversti padidinti reisų skaičių, nes nebepatenkino paklausos. Dabar atostogoms lietuviai pasiryžę išleisti ir daugiau pinigų.
„Anksčiau žmonės sakydavo: mūsų taupios kelionės biudžetas yra 300–400 eurų žmogui savaitei. Šiais metais žmonės jau sako, kad gali skirti nuo 500 iki 750 eurų ir ekonominis variantas jų jau nebetenkina“, – pasakoja kelionių organizatorius.
Populiariausia lietuvių kryptis išlieka ta pati – Turkija. Meilė šiam kurortui trunka jau dešimtmetį. Turistų neatbaido net politiniai neramumai.
„Kiekvieną dieną iš Lietuvos į Turkiją skrenda mažiausiai du lėktuvai, kartais skrenda po tris ar keturis lėktuvus“, – sako R.Širvinskas.
