Pliki besniegiai kalnų šlaitai ir slidinėjimo trasos vėl sukėlė nuogąstavimų dėl klimato kaitos poveikio daugeliui kalnų miestelių, kurie yra priklausomi nuo žiemos turizmo.
Nacionalinės prognozių agentūros „Meteo France“ duomenimis, metų pabaigoje temperatūra Prancūzijoje buvo šilčiausia per pastaruosius 25 metus.
Panašus vaizdas buvo ir Šveicarijoje, kur Naujųjų metų dieną Juros kalnų masyve esančioje meteorologijos stotyje buvo užfiksuotas rekordinis dienos vidurkis – 18,1°C šilumos.
Sausio mėnesio temperatūros rekordai jau buvo pagerinti daugelyje Europos šalių. Kai kurių meteorologų nuomone, tai „sunkiai suvokiama“.
Šiaurės Alpėse ir Prancūzijos Pirėnų kalnuose ypač trūksta sniego, o kai kurie kurortai, veikę vos mėnesį, turėjo užsidaryti, kol padėtis pagerės.
Vienas iš paskutiniųjų uždarytų kurortų – „Ax 3 Domaines“, esantis netoli Prancūzijos sienos su Andora, šeštadienį uždarytas vos po kelių savaičių.
Le Getso ir Morzine gyvenvietėse, priklausančiose populiariai Portes de Soleil sričiai, šiuo metu veikia tik po dvi trasas.
„Gruodžio viduryje buvo gera sezono pradžia su šalčio banga, kuri beveik visiems suteikė šiek tiek baltos spalvos“, – sakė Laurent'as Reynaud iš „Domaines Skiables de France“, atstovaujančios kurortams ir keltuvų operatoriams.
„Paskui praėjusią savaitę buvo nemažai lietaus ir šilta, todėl tam tikrą skaičių trasų vėl teko uždaryti“, – tęsė is.
Šveicarijos Adelbodeno trasoje, kurioje šeštadienį vyks pasaulio slidinėjimo taurės varžybos, slidininkai varžysis ant 100 proc. dirbtinio sniego.
Šveicarijos kurortas Splugen-Tambo, nepaisant to, kad jo bazinis aukštis yra 1480 m virš jūros lygio, pirmadienį taip pat pranešė, kad uždaromas „iki atskiro pranešimo“.
„Deja, dėl sniego trūkumo, gausių kritulių ir aukštos temperatūros nuo 2023 m. sausio 2 d. turime uždaryti savo slidinėjimo kurortą iki atskiro pranešimo“, – sakoma jo pareiškime.
Kai kur vis dar yra šiek tiek sniego – pietinėse Alpėse ir šlaituose, esančiuose aukščiau nei 2 200 m, sniego kiekis artimas normaliam – tačiau slidininkams ir snieglentininkams teks keliauti į aukštumas.
Tačiau daugelis žemiau esančių gyvenviečių vis dažniau galvoja apie ateitį, kurioje daugiau dėmesio bus skiriama ištisus metus trunkančiai veiklai, pavyzdžiui, žygiams pėsčiomis.
„Tikrai beprecedentis“
Vokietija, Lenkija ir Čekija yra vienos iš Europos šalių, kuriose šiemet rekordiškai aukšta temperatūra, o sąlygos labiau primena pavasarį.
Sausio 1 d. Varšuvoje užfiksuota 18,9 °C – ankstesnis rekordas viršytas daugiau nei 5 °C, pietvakarių Vokietijoje esančiame Ohlsbache – 19,4 °C, o Ispanijos šiaurėje esančiame Bilbao – 25,1 °C.
Prahoje taip pat buvo šilčiausia Naujųjų metų naktis per 247 metų – temperatūra siekė 17,7C.
Londone dirbantis meteorologas Scottas Duncanas Naujųjų metų dieną tviteryje rašė: „Ką tik užfiksuota šilčiausia sausio mėnesio diena daugelyje Europos šalių. Tikrai beprecedentis atvejis šiuolaikinėje orų stebėjimo istorijoje.“
Briuselio universiteto klimato mokslų profesorius Wimas Thiery sakė, kad šiltą orą iš subtropikų į Europą atnešusi reaktyvinė srovė padėjo pasiekti tokią aukštą temperatūrą.
Tačiau jis perspėjo, kad klimato kaita iš esmės pakeis žiemos turizmą Europoje.
„Iki šimtmečio pabaigos (tiesiog) baigsis... slidinėjimas Alpėse, toks, kokį jį žinojome anksčiau.
Ateityje šios problemos dar labiau paaštrės, nes sniegas ir toliau tirps, kol klimatas šils“, – sakė jis.
