Juk kalnai yra nemenkas išbandymas ir suaugusiam, o ką jau kalbėti apie mažamečius pyplius, kurie dar tik pradeda žengti pirmuosius savo žingsnius su slidėmis?
Kaip pasirūpinti vaiko gerove ir saugumu kalnuose pasakoja dainininkas, prodiuseris ir slidinėjimo instruktorius Lukas Pačkauskas bei kelionių organizatorius „Pro Arte“ atstovė Skirmantė Vaitkutė.
Pasirūpinkite tinkama apranga
Pasak L. Pačkausko, vienas svarbiausių dalykų – mažamečiai kalnuose turi būti tinkamai aprengti. „Kai vaikai slidinėja ar žaidžia lauke, jie greit sušyla ir dažnai tiesiog atsisagsto rūbelius.
Be to, jiems nuolat visur prilenda sniego: jo rasite ant galvos, striukėje, kišenėse – visur, kur tik įmanoma, – šypsojosi ir pats 8 metų sūnų Matą auginantis slidinėjimo instruktorius. – Todėl tam, kad kalnuose vaikas jaustųsi gerai, pirmiausia būtina protingai investuoti ir apsirūpinti tokia apranga, su kuria mažajam bus patogu judėti ir kuri apsaugos ne tik nuo peršalimo, bet ir nuo sukaitimo“.
Nors vaikai drabužius išauga per 2–3 sezonus, vis dėlto geriausia juos pirkti, o ne nuomotis ar skolintis. Taip yra dėl to, kad apranga sportuojant yra žymiai svarbiau nei tiesiog einant gatve.
Sportuojant padidėja judesių amplitudė, o bet kokie nepatogumai, tokie kaip spaudžianti guma ar kliūvanti detalė ima jaustis kiekviename žingsnyje. Toks diskomfortas vargina ir suaugusius, o vaikai apskritai nepasižymi didele kantrybe.
„Todėl geriau išleisti daugiau ir nupirkti gerai drėgmę garinantį, tikrai šiltą ir sykiu gera ventiliacija pasižymintį drabužį nei vėliau vargti apsirengus skolintais ar prastesniais drabužiais“, – sakė L. Pačkauskas.
Renkantis slidinėjimo aprangą būtina atkreipti dėmesį į spalvą – ji turi būti kuo ryškesnė tam, kad vaikas būtų lengvai pastebimas trasoje
Drabužiai, su kuriais vaikas vaikšto kasdien, į darželį ar mokyklą, į kalnus greičiausiai netiks, nes apranga į kalnus, kaip suaugusiųjų, taip ir vaikų, turi būti speciali: atspari drėgmei, sauganti nuo sniego patekimo po drabužiais, taip pat gerai garinanti drėgmę ir t.t.
Nes, jei vaikas suprakaituos ir drabužiai neišgarins drėgmės, greičiausiai jis peršals. Be to, paprasta kasdienė apranga dar ir sunkesnė nei slidinėjimo drabužiai.
„Renkantis slidinėjimo aprangą būtina atkreipti dėmesį į spalvą – ji turi būti kuo ryškesnė tam, kad vaikas būtų lengvai pastebimas trasoje“, – sakė čiuožimo snieglente entuziastas.
Tuo tarpu batus, anot Luko, geriau nuomotis vietoje: „Renkantis batus, svarbiausia yra patogumas, o nuomos punktuose rasite batų kiekvienai kojai. Vaikas sparčiai auga, kojos dydis keičiasi, tad pirkti specialios ir gana brangios avalynės tikrai neapsimoka“.
Nemokykite vaikų slidinėti patys
Kai kurie tėvai baiminasi patikėti vaikus slidinėjimo mokyklėlėms, tačiau L. Pačkauskas įsitikinęs, jog profesionalas vaiką išmokys žymiai geriau nei jo tėtis ar mama – net ir labai labai mylėdami.
Mat mažametis, mokydamasis iš specialisto, visą dėmesį sutelkia būtent į slidinėjimą. Be to, vaikai su svetimais mažiau aikštijasi.
„Tėvams iš viso nerekomenduočiau būti šalia ir stebėti, kaip jų vaikas yra mokomas. Matydamas tėvus, mažylis nesugebės susikoncentruoti į tai, ką jam sako instruktorius, – sakė L. Pačkauskas. – Jei labai nerimaujate dėl savo atžalos, geriau aplankykite jį per pietų pertraukėlę, kuomet jis nebus užimtas“.
Anot instruktoriaus, vaikų mokymas mokyklėlėse vyksta žaidimo principu, stengiantis, kad slidinėjimas mažamečiui taptų kuo patrauklesnis, joks kritimas nesukeltų baimės ir ateityje jis vėl norėtų stotis ant slidžių. Pavyzdžiui, vaikai mokosi daryti posūkius su nedideliu vairu rankose ir panašiai.
„Be abejo, vėliau, kuomet pirmieji įgūdžiai jau yra suformuoti instruktoriaus, vaiką mokyti gali ir tėvai. Juk tuomet jie jau beveik lygiaverčiai partneriai – gali dalintis patirtimis“, – pridūrė L. Pačkauskas.
Beje, vaikai slidinėti išmoksta žymiai lengviau nei suaugusieji – pastarieji sklandžiai ir tvarkingai it žąsiukų vorelė paskui instruktorius čiuožiančią mini koloną palydi su didžiuliu pavydu, mėgindami eilinį kartą pakilti nuo sniego.
Nesibaiminkite dėl kalbų barjero
Pasak kelionių organizatoriaus „Pro Arte“ (kuris valdo slidininkams skirtą portalą www.sniegozmones.lt) pardavimų vadovės ir slidinėjimo entuziastės Skirmantės Vaitkutės, savo atžalas į mokyklėles leidžiančius tėvus gąsdina svetimos kalbos barjeras.
„Lietuviškai kalbantis instruktorius kalnuose – itin retas atvejis, tačiau dėl to neverta pergyventi, – sakė „Pro Arte“ atstovė. – Instruktoriai mokyklėlėse yra paruošti bendrauti su įvairių tautybių vaikais ir puikiai su jais visais susikalba ne tik bendriniais terminais, bet ir gestais bei kūno kalba“.
„Jei manote, kad mažajam kalnuose vienam bus nejauku, keliaukite su panašaus amžiaus vaikų turinčiomis šeimomis – žinoma, jei tik tokia galimybė yra. Du lietuviukai mokykloje – smagumas garantuotas, – šypsojosi S. Vaitkutė. – Nes slidinėjimas yra kolektyvinis užsiėmimas, kuomet nuolat dalinamasi emocijomis bei išgyvenimais. Tai būtina ir suaugusiems, ir vaikams“.
Tinkamai įvertinkite krūvį
Pasak S. Vaitkutės, prieš vykstant į kalnus būtina įvertinti, kokį fizinį krūvį vaikas gali ištverti besimokydamas. Pervargimas gali ne tik atbaidyti nuo noro slidinėti bei išgąsdinti, bet ir tapti įvairių traumų priežastimi.
„Reikia išmokti įsiklausyti į vaiko poreikius. Lyginant su kitomis tautomis, mes, lietuviai, esame gana griežti savo vaikams, o kalnuose reikia daugiau jautrumo. Jei jūsų pyplys sakosi esąs pavargęs ir nenori leistis nuo kalno, geriau leisti jam pailsėti, patausoti save, ramiai pasivaikščioti“, – patirtimi dalijosi slidininkė.
S. Vaitkutės teigimu, taip pat nevertėtų vaiko pratinti prie didelių greičių. „Kuo didesnis greitis, tuos sunkiau yra susistabdyti, tad reikia įvertinti vaiko galimybes. Čiuožti galima tokiu greičiu, kokiu judėdamas vaikas galėtų bet kuriuo momentu saugiai sustoti“.
Nebūkite nematomi trasoje
Vaikas jokiu būdu negali atsisėsti ar atsitūpti trasoje, nes taip jam sukeliamas didžiausias pavojus.
„Kad ir kas benutiktų, jūsų atžala turi pasiekti trasos kraštą ir susitvarkyti ar pasiilsėti ten, – perspėjo S. Vaitkutė. – Jei įvyko didesnė nelaimė ir pasitraukti iš trasos neįmanoma, pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, tai iš dviejų slidininko lazdų suformuoti įspėjantį ženklą – įsmeigti lazdas aukščiau parkritusio vaiko tam, kad besileidžiantis iš viršaus jus aiškiai matytų“.
Patys tėvai neturėtų čiuožti labai toli nuo savo vaiko. „Tėtis ar mama dėl didesnio ūgio tampa pačiu geriausiu žymekliu, leidžiančiu užfiksuoti kliūtį kitiems. Tuo tarpu mažas vaikas matomas gerokai blogiau“, – sakė S. Vaitkutė.
Pasidomėkite viešbučio infrastruktūra
Pasak „Tez Tour“ viešųjų ryšių ir rinkodaros vadovės I. Aukštuolytės, būtina pasidomėti, kurioje vietoje bus viešbutis, koks atstumas iki slidinėjimo mokyklėlės ir trasų.
„Kalnai turėtų būti kuo arčiau jūsų viešbučio tam, kad kelionės iki jų būtų kuo paprastesnės ir mažiau varginančios – jėgų vaikui prireiks ant kalno šlaito, tad būtų gerai neprarasti jų dar tik pakeliui“, – sakė I. Aukštuolytė.
Keltuvai arti viešbučio – taip pat didžiulis privalumas. „Apskritai reikia stengtis savo viešnagę kalnuose pasidaryti kuo patogesnę. Tam, kad mažiau vargtų ir vaikai, ir suaugusieji.
Vis dėlto nepaisant visų patirtų sunkumų, galiausiai tai bus vienos geriausių jūsų šeimos atostogų. Ir labai tikėtina, kad ir jūsų atžala žiemos lauks nekantraudama – dėl galimybės nusileisti nuo kalniuko ne tik su rogėmis, bet ir su slidėmis ar snieglente“, – sakė „Tez Tour“ atstovė.
