„Pats kurortas paliko labai gerus įspūdžius, tačiau kelionės organizatoriaus parinktas viešbutis viską apvertė aukštyn kojomis. Visą kelionės malonumą sugadino viešbutis „Olga SPA“, kuriame nemaža dalis keleivių prieš pat važiavimą namo užsikrėtė žarnyno infekcija. Tą pačią problemą minėjo ir lietuviai, gyvenę šiame viešbutyje anksčiau“, – pasakojo turistė.
Grįžę lietuviai kreipėsi į medikus. Kol kas diagnozės nėra – tyrimų rezultatus ligoniai žinos kitos savaitės pradžioje. Nors iš simptomų panašiausia, jog infekcija – virusinės kilmės, neatmetama ir bakterinių susirgimų (pavyzdžiui, salmoneliozės) diagnozė. Jei ji pasitvirtintų, gijimo procesas būtų kur kas ilgesnis ir sudėtingesnis.
Šiuo metu ji jau Lietuvoje, tačiau į darbą dar neina – po apžiūros poliklinikoje gydytoja rekomendavo kelias dienas praleisti namuose.
„Savijauta nebloga, tad gal būčiau taip viską ir palikusi. Tačiau, kai paskambinusi į „Guliverio kelionės“ biurą sužinojau, kad jie to nelaiko rimta problema, nes žarnyno infekcija buvo „tik pavieniai“ atvejai, nusprendžiau viešinti. Juk į tokią pat kelionę dabar vyksta nauji lietuvių autobusai. Norisi apsaugoti tuos žmones nuo to, ką patyrėme mes.
Tiesa, šiuo metu įmonės interneto puslapyje prie šios kelionės aprašymo nebėra nuorodos į viešbutį „Olga SPA“, kaip buvo anksčiau. Tačiau aš, pavyzdžiui, nežinau, ar šiomis dienomis į Bukovelį turėję išvažiuoti „Guliverio kelionės“ klientai toliau siunčiami gyventi į jį, ar jau parinktas kitas viešbutis“, – sakė pašnekovė.
Žarnyno infekcija užsikrėtė ne tik ji pati bei kartu keliavęs sūnus ir draugai. 15min duomenimis, panašius negalavimus jautė mažiausiai septyni šios grupės žmonės. Susisiekus jie patvirtino sergantys, tačiau dalintis detalesne informacija atsisakė.
„Džiaugsmai“ prasidėjo paskutinę parą
Slidinėti į Bukovelį grupė lietuvių išvyko vasario 22 dieną. Pajudėti atgal į Lietuvą buvo suplanuota vasario 26-osios rytą. Tačiau paskutinę dieną prieš išvažiavimą nemaža dalis lietuvių pasijuto prastai.
„Visi „džiaugsmai“ prasidėjo ryte prieš išvažiavimą – dalies jau nebuvo per pusryčius. Neatėjo, nes vėmė kambariuose. Kiti prastai pasijuto vėliau. Paskui sužinojome, kad kito autobuso keleiviai, atvažiavę iš Lietuvos į šį viešbutį pora dienų anksčiau nei mes, taip pat susirgo po trijų dienų“, – pasakojo R.Aleksynaitė.
Kadangi turėjo vykti namo, į Lietuvą, turistai nesikreipė nei į vietos ligoninę, nei į viešbučio administraciją. To padaryti jiems nerekomendavo ir juos lydėjusi „Guliverio kelionės“ gidė.
„Ji viską puikiai matė. Visiems įlipant į autobusą davė „vaistų“ – degtinės su pipirais. Pati gidė pasakojo, kad lydėjo prieš savaitę kitus lietuvius į tą patį viešbutį. Jiems buvo tas pats. Tuomet situacija buvo net blogesnė, kadangi atvažiavo pilnas autobusas. Mūsų atveju buvo nepilnas. Jame skaičiavau, kas blogai jaučiasi – maždaug trečdalis. Viena moteris buvo tokia silpna, kad vos ant kojų pastovėjo, kai Lenkijos pasienyje reikėjo išlipti iš autobuso“, – prisiminė moteris, pridūrusi, jog dėl negaluojančių keleivių nuolat teko stoti pakelės degalinėse.
Lietuvė neabejoja – žarnyno infekcijos užkratas buvo viešbutyje. „Nesu specialistė, bet manau, kad užkratas buvo viešbutyje – pirmiausia dėl to, kad ten sirgo visi, kas buvo atvažiavę. Klausėme draugų, kurie tuo pat metu gyveno kitame viešbutyje Bukovelyje. Jie nieko negirdėjo (apie žarnyno infekcijas, – aut. past.). Sausio mėnesį, kas ten buvo (tik kitame viešbutyje) niekas nieko panašaus nesako“, – kalbėjo susirgusi turistė.
Pasak jos, perkant kelionę ją organizavusi įmonė siūlė nakvynę tik viename viešbutyje – jau minėtame „Olga SPA“.
„Prieš kelionę aš pasižiūrėjau jo puslapį, atsiliepimus Booking.com. Tačiau nepagalvojau užeiti ir į „TripAdvisor“. Kai ten esančius atsiliepimus patikrinau po kelionės, radau apie žarnyno infekcijas. Booking.com buvo vienas blogas atsiliepimas apie prastą garso izoliaciją“, – sakė pašnekovė, pridūrusi, jog „Guliverio kelionės“ atstovai turistus buvo informavę, jog su šiuo viešbučiu bendradarbiavo ir anksčiau – jokių problemų nebuvo kilę. Esą jo būklė atitinka keliautojų poreikius.
Paslaugų kokybė labai prasta
Tačiau ten susirgusių lietuvių teigimu, nedideliame miestelyje esantis viešbutis iš tiesų yra prastesnis nei oficialiai nurodo.
Žinojome, kad važiuojame ne į Šveicariją. Bet tas viešbutis – kaip 40 metų atgal. Išorė graži, bet vidus apleistas, o meniu – sardelės su virtais makaronais lėkštėje. Tai buvo pusryčiai. Prie tos sardelės fone groja rusiškas senas popsas, – pasakojo lietuvė.
Dar Lietuvoje ji prašė, jog jai, keliaujančiai su sūnumi, būtų skirtas geriausias viešbutyje esantis kambarys.
„Sakiau, kad ir daugiau mokėsiu, bet tegul – tai juk mano atostogos. Tačiau nuvažiavusius visus, kas buvo su vaikais, sukėlė į prasčiausius kambarius. Mes su sūnumi gavome turbūt blogiausią – kamurkę prie virtuvės. „Liuksai“ buvo atiduoti poroms. Tik kai pakėliau vėją administracijoje, kartu su važiavusia draugų pora gavome geresnį kambarį. Tiesa, keturiese turėjome vieną bendrą vonią ir tualetą“, – pasakojo keliautoja.
Šis viešbutis skelbiasi, jog jame galima gauti ir sveikatingumo procedūrų, pavyzdžiui, masažą. Tačiau tai taip pat pasirodė tik reklaminis triukas turistams suvilioti.
„Bandėme tą masažą užsisakyti – nes gi SPA. Paskyrė laiką tą pačią dieną. Nuėjome – nepriėmė: atseit, susimaišė, nebuvo laisvo laiko. Kitą dieną durys SPA buvo užrakintos – nieko neradome. Atėjome ir trečią vakarą, nes įsijungė sportinis interesas. Atidarė duris „SPA administratorė“. Paklausėme, ar galima gauti masažų. Sako, jokių problemų, tuoj paskambinsiu vyrui, jeigu jūs norite, ateis ir padarys. Nutarėme, kad nenorime“, – juokėsi R.Aleksynaitė.
Be šių nesusipratimų vos per penkias dienas jiems teko patirti ir daugiau – teko susimokėti už mini barą, nors jo turinio nelietė. „Tiesiog atėję į kambarį nepagalvojome inventorizuoti šaldytuvo ir nepastebėjome, kad jis nebuvo papildytas po prieš tai čia gyvenusių turistų išvykimo“, – sakė pašnekovė.
Grįžusi į Lietuvą ji susisiekė su Valstybiniu turizmo departamentu. Tačiau kadangi Ukrainoje nė vienas iš turistų nesikreipė į gydymo įstaigą, neparašė pretenzijų viešbutyje, o pasirinko važiuoti namo, dabar reikšti oficialų nepasitenkinimą viešbučiu ir prašyti kompensacijos per vėlu. Skundo pagrįstumą dėl kelionių organizatoriaus padarytų pažeidimų reikia įrodyti.
„VTD specialistė pasiūlė kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) arba viešinti problemą. Jie (Departamentas, – aut. past.) kitokių poveikio priemonių neturi“, – nurodė pašnekovė.
Kol kas nei ji, nei kiti nukentėję dar nežino, ar rašys skundą VVTAT. Advokatas Edmundas Rusinas, konsultuojantis keletą iš šios kelionės metu susirgusių keleivių, mato galimybę ir reikšti finansines pretenzijas.
Naują grupę apgyvendino kitame viešbutyje
„Su viešbučiu „Olga SPA“ dirbome prieš Maidaną, o pernai gruodį atnaujinome bendradarbiavimą. Iki šiol nėra buvę jokių skundų ar problemų. Žinoma, tai nėra viešbutis Turkijoje – Ukrainoje nei maitina taip, nei aplinka tokia (kaip Turkijos kurortuose, – aut. past.). Bet ir kelionės kaina atitinkama – už 200 Eur nepasiūlysi kažin ko“, – sakė kelionių organizatoriaus „Guliverio kelionės“ direktorius Algis Brazionis.
Sulaukę keleivių skundų dėl galimo ligos užkrato viešbutyje, įmonės darbuotojai susisiekė su „Olga SPA“. „Susidarė įspūdis, kad sirgo žmonės, ne tik apsistoję tame viešbutyje, bet ir visame slėnyje. O nuo to niekas neapsaugotas. Patikrinti, ar užkratas viešbutyje, kai jis Ukrainoje, o mes – Lietuvoje, sudėtinga. Jei tai būtų Lietuva, siųstume atitinkamas tarnybas. Šiaip tas viešbutis tikrai nėra antisanitarinis“, – tikino A.Brazionis.
Nepaisant to, jog viešbutis užtikrino, kad žarnyno infekcijos protrūkio pas juos tikrai nėra, naują keleivių grupę iš Lietuvos, kurį į Bukovelį išvyko šiomis dienomis, jie apgyvendino ne „Olga SPA“, bet kitame viešbutyje.
„Tai padarėme apsidrausdami. Šiaip sudėtinga ten rasti viešbučių, nes šiemet į Bukovelį važiuoja visa Lietuva“, – sakė A.Brazionis. Tiesa, ši grupė šiemet žiemą buvo paskutinė, išvykusi į Bukovelį.
Pasak pažintines keliones autobusu organizuojančios bendrovės vadovo, ruošiantis naujoms kito sezono kelionėms bus įdėmiai stebima situacija, įmonės darbuotojai tikrins viešbutį „Olga SPA“ ir tuomet spręs, ar tęsti bendradarbiavimą, ar ieškoti naujo, atitinkančio įmonės ir keliautojų kokybės bei finansinius poreikius.
Užkrečiamųjų ligų specialistai: užkratas galėjo būti viešbutyje
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ginreta Valinčiūtė 15min sakė, jog daug požymių rodo, jog užsikrėsti keliautojai galėjo viešbutyje. Tačiau pateikti galutines išvadas dėl užkrato išplitimo vietos sudėtinga, nes nežinoma, koks virusas sukėlė infekciją.
„Virusų plitimas per buitinį sąlytį yra pagrindinis ir dažniausias užsikrėtimo būdas. Dėl higienos įgūdžių stokos arba prastų higieninių aplinkos sąlygų šie virusai plinta per aplinkos paviršius ir užterštas rankas. Virusų atsparumas išorinėje aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė sudaro prielaidas plačiam jų paplitimui visuomenėje.
Kai kurios virusų sukeltos žarnyno infekcijos (pavyzdžiui, norovirusinė infekcija) gali plisti per maistą – tokiais atvejais užsikrečiama per maistą, o vėliau infekcija perduodama nuo žmogaus žmogui. Dažniausiai maisto kilmės protrūkiai, kuriuos sukelia norovirusai, yra susiję su termiškai neapdoroto maisto (mišrainių, sumuštinių) ar vaisių, daržovių vartojimu“, – nurodė specialistė.
Ji priminė, kad dažniausiai virusų sukeltos žarnyno infekcijos plinta per aplinką, todėl pagrindinės virusinių žarnyno infekcijų profilaktikos priemonės yra rankų higiena, saugus maisto tvarkymas, aplinkos valymas.
„Rankų higiena – pagrindinė nespecifinės profilaktikos priemonė, mažinanti virusinių žarnyno infekcijų plitimo riziką. Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių mikroorganizmų. Svarbu dažnai plauti rankas – ypač pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar maisto gaminimą. Dažniausiai keliaujant sudėtinga laikytis asmens higienos bei tinkamo maisto tvarkymo rekomendacijų, todėl virusų sukeltų žarnyno infekcijų plitimui sudaromos palankios sąlygos“, – pažymėjo pašnekovė.
Svarbi ūminių žarnyno infekcijų prevencijos priemonė – tinkamas maisto produktų laikymas, todėl vykstant į kelionę nerekomenduojama gabenti ir vartoti greitai gendančių maisto produktų. Vaisius ir daržoves prieš vartojimą visada būtina nuplauti.
„Atsakyti į klausimą dėl užkrato išplitimo vietos sudėtinga, nes nežinoma, koks virusas sukėlė infekciją. Nors dažniausiai virusinių žarnyno infekcijų sukėlėjai plinta per aplinką, tačiau negalima atmesti ir išplitimo per maistą galimybės. Kadangi neturime platesnės informacijos, komentuoti užsikrėtimo aplinkybių negalime“, – kalbėdama apie Bukovelyje atostogavusių lietuvių situaciją sakė G.Valinčiūtė.
Dažniausiai Lietuvoje yra registruojamos rotavirusų bei norovirusų sukeltos žarnyno infekcinės ligos. Pirmieji rotavirusų sukelto enterito simptomai pasireiškia po 24 – 72 valandų po užsikrėtimo, norovirusinės infekcijos inkubacinis periodas trunka nuo 12 iki 48 valandų.
„Asmenims, kuriems pasireiškia ūminės žarnyno infekcijos simptomai, tokie kaip viduriavimas, vėmimas, karščiavimas, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Diagnostikai svarbūs laboratoriniai tyrimai, nes ūminių žarnyno infekcijų simptomus sukelia įvairūs virusai ir bakterijos. Todėl reikia kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų diagnozę ir skirtų tinkamą gydymą. Rekomenduojama izoliuoti sergančius ar įtariamus sergant žarnyno infekcijomis asmenis, siekiant sumažinti ligos sukėlėjų perdavimo riziką tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio (per rankas, aplinkos daiktus) būdu“, – sakė specialistė.
Nors dažniausiai virusinių žarnyno infekcijų sukėlėjai plinta per aplinką, tačiau negalima atmesti ir išplitimo per maistą galimybės.
Ji priminė, kad keliautojams rekomenduojama pasirūpinti savo sveikata ir sumažinti užsikrėtimo infekcinėmis ligomis riziką – prieš išvykstant į užsienio valstybes rekomenduojama imunoprofilaktika. Siūloma kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje asmuo yra registruotas. Įvertinęs kiekvieno keliautojo individualią riziką, gydytojas nustato kokie skiepai ar kitos profilaktikos priemonės reikalingos. Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinėmis sveikatos priežiūros taisyklėmis, keliaujant į Ukrainą privalomų skiepijimų reikalavimų gyventojams nėra, tačiau rekomenduojama vakcinacija dėl hepatito A, hepatito B bei difterijos, stabligės revakcinacija (suaugusiesiems).
„Kreipiantis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama nurodyti visas aplinkybes, susijusias su galimu užsikrėtimu (pavyzdžiui, nurodyti gydytojui kelionės į užsienio valstybę faktą). NVSC specialistai, gavę pranešimus iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir įtarę ūminės žarnyno infekcijos protrūkį, nedelsiant pradeda protrūkio epidemiologinę diagnostiką, siekdami išsiaiškinti visas su protrūkiu susijusias aplinkybes, rizikos veiksnius bei galimas protrūkio atsiradimo priežastis. NVSC iš visuomenės (ligonių, vartotojų, žiniasklaidos ir kt.) gavęs bet kokius ne anoniminius pranešimus (telefonu, elektroniniu paštu) apie du ir daugiau galimų užsikrėtimo per maistą užkrečiamąja liga atvejų, susijusių su vienu maisto tvarkymo subjektu, nedelsiant informuoja Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri pradeda tyrimą“, – galiojančią tvarką nurodė G.Valinčiūtė.