Slidininkų iš Lietuvos dažnai sulaukiančio Slovakijos Aukštųjų Tatrų slidinėjimo kurorto vadovas įspėja, kad norint išvengti tokių klaidų kaip netinkamas kopimas ir nusileidimas pėsčiomis ar sustojimas kelio viduryje, su kalnų slidinėjimo reikalavimais derėtų susipažinti dar prieš žengiant į trasą.
Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentas Algirdas Raslanas teigia, kad tiek slidinėjimo trasose daromų klaidų kiekis, tiek jų pobūdis labiausiai priklauso nuo slidininko patirties. „Įprastai bendro pobūdžio klaidas slidinėjimo trasose dažniau daro pradedantieji. Pastebime, kad slidinėti į užsienį vykstantys Lietuvos gyventojai savotiškus apmokymus dažniau gauna iš slidinėjimo kelionių organizatorių ar sporto prekių parduotuvėse. Dėl to kartais juokaujame, kad dalis turistų su visiems slidininkams privalomomis taisyklėmis susipažįsta praktiškai – jau leisdamiesi nuo kalno“, – pasakoja A. Raslanas.
Oficialias kalnų slidinėjimo taisykles, kurių patariama laikytis itin pažengusiems ir pradedantiems slidininkams, apibrėžia Tarptautinė slidinėjimo federacija. Taisyklės apima nurodymus, kaip tinkamai pasirinkti čiuožimo greitį ir kelią, kaip tinkamai lenkti kitus slidininkus, sustoti trasoje, kopti pėsčiomis ir pan. „Mūsų kurortuose lankosi tiek profesionalai, tiek pradedantieji bei šeimos su vaikais, tad saugumui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Profesionalūs slidininkai ar patyrę mėgėjai be abejonės taisykles išmano, tačiau kai kuriose bendrose trasose nesklandumų išvengti visgi nepavyksta net geriausiems. Dažniausiai susidūrimų trasose priežastimi tampa skirtingas leidimosi nuo kalno greitis, slidininkų reakcijos laikas bei minėtų slidinėjimo taisyklių pažeidimai“, – pasakoja Aukštųjų Tatrų slidinėjimo kurorto vadovas Dusan Slavkovsky.
D. Slavkovsky teigimu, kasmet tenka įdėti nemažai pastangų, kad saugiai jaustųsi ir tie, kurie su kalnų slidinėjimo taisyklėmis nespėjo susipažinti dar prieš atvykstant. „Visose trasose įrengiame specialius informacinius ženklus: kokio atstumo laikytis nuo skirtingų trasų, kaip išvengti slidininkų ir snieglentininkų susidūrimų, kuriose trasų vietose patariama mažinti greitį ir pan. Papildomam lankytojų saugumui užtikrinti kalnų kurortuose patruliuoja ir vadinamoji slidinėjimo policija. Šie asmenys ne tik padeda paklydusiems ar suklupusiems, bet ir sudrausmina rimtesnius pažeidėjus, kurie tyčia nesilaiko numatytų taisyklių ir taip kelia grėsmę savo bei kitų saugumui. Visais kitais atvejais pažeidimų neretai galima išvengti tiesiog elementariu mandagumu ir abipuse pagarba“, – pasakoja D. Slavkovsky.
Nepaisant to, kad statistiškai kone 99 proc. kalnų kurortų lankytojų elgiasi tinkamai, o Slovakijos Žemųjų ir Aukštųjų Tatrų kurortų atstovai slidinėjimo turistus iš Lietuvos įvardijo sniego džentelmenais, kartais vien mandagumo neužtenka. „Dabar, kai slidininkų srautai kalnų kurortuose tik didėja, taisyklių žinojimas turėtų būti privalomas. Labai svarbu atkreipti dėmesį į slidinėjimo trasose pastatytus ženklus, sustoti trasų susikirtimo vietose, dėvėti šalmą, specialius akinius. Žinoma, taip pat derėtų tinkamai įsivertinti savo jėgas ir „nešokti aukščiau bambos“ renkantis trasas bei slydimo greitį“, – patarimais dalinasi A. Raslanas.
Apie „Lietuvos nacionalinę slidinėjimo asociaciją“
Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija (LNSA) yra nevyriausybinė sporto organizacija, kuri rūpinasi slidinėjimo ir snieglenčių sporto šakos plėtra Lietuvoje. LNSA jungia slidinėjimą vystančias kūno kultūros ir sporto organizacijas, klubus, sportininkus, rėmėjus, koordinuoja LNSA narių (sporto klubų, asociacijų, federacijų, viešųjų įstaigų ir kt.) veiklą, dalyvauja panašius tikslus turinčių Lietuvos ir tarptautinių organizacijų veikloje. LNSA veikia vadovaudamasi Olimpine chartija, 2010 m. tapo Europos Slidinėjimo Federacijos (European Ski Federation – ESF) nare.
Apie „Tatry Mountain Resorts“
„Tatry Mountain Resorts“ yra viena didžiausių Rytų ir Centrinės Europos kalnų slidinėjimo kurortų asociacijų, šiuo metu Slovakijos Žemuosiuose ir Aukštuosiuose Tatruose valdanti kelis kalnų slidinėjimo kurortus, pramogų parkus, restoranus bei viešbučius. 2014 metais asociacijos nariams priklausančių kurortų pajamos viršijo 70 mln. eurų, kurių 42,5 proc. gautos iš kalnų slidinėjimo kurortų veiklos.
