15min, bendradarbiaudama su nauju kelionių Lietuvoje informacijos portalu www.idomiausiosvietos.lt, tęsia kelionę, kurios tikslas – paskanauti Lietuvos regionų įdomių patiekalų ir atrasti kitus Lietuvos paveldo lobius.
Teisingiausiai apie tokias vietas yra pasakęs vienas kunigas – čia pinigais nedvokia, vadinasi, galima apsilankyti. Būtent tokia vieta yra Šlyninkos malūnas, įsikūręs prie Nikajos upės. Ši upė turi ir daugiau pavadinimų.
Ką iš tiesų suka malūnas?
Pirmiausia pasigirsta vandens šniokštimas, o tik vėliau atsiveria tikras malūnininko kiemas. Pasitinka Šlyninkos malūno šeimininkai Stasys Sutkauskis ir Regina Veselienė.
Stasys – malūnininkas, o Regina – tradicinio maisto karalienė. Pirmiausia, kol maišoma paslaptingų ir stebuklingų aukštaitiškų blynų tešla, šeimininkas aprodo trijų amžių malūną.
Įkinkydavo vandenį sukti pagrindinę malūno ašį. O jau prie jos būdavo galima pajungti ką tik nori.
Vanduo vis dar suka ratą, tačiau tik dėl smalsių akių. Šiek tiek pasistengus, vanduo galėtų „dirbti“, tačiau pasuktų tik tuščias girnas – mažai vandens. Anksčiau per naktį užtvanka kaupdavo vandenį, o dieną vandens galia sukdavo girnas.
Būtų labai primityvu sakyti „sukdavo girnas“. Esmė tame, kad žmonės jau prieš tris šimtus metų buvo labai išradingi.
Jie įkinkydavo vandenį sukti pagrindinę malūno ašį. O jau prie jos būdavo galima pajungti ką tik nori – net miltus sijoti ar maišus kilnoti į viršutinį aukštą.
Stasys apie malūnus žino viską. Net tai, kodėl malūnuose gyvena velniai. Įsivaizduokite, grįžta vyras iš malūno po kelių dienų namo su dviem maišais vietoj keturių, svetimu arkliu ir sukiužusiomis vežėčiomis.
Žmona, žinoma, puola klausinėti, bartis. Vyras atsako – džiaukis, kad išvis grįžau – kad tu žinotum, kiek aš ten velnių mačiau. Belieka nusiraminti ir gyventi toliau. Malūne vyrai iš tiesų praleisdavo po kelias dienas, kol sulaukdavo savo eilės malti.
Kadangi jam visko pakanka, tai nebėra kur pinigų dėti. Klijuoja pinigus ant sienos.
Pats malūnininkas gali javų neauginti. Jam visada nuo kelių maišų ore lieka pora kilogramų miltų. Vėliau tik susišluoti reikia.
Iš pradžių jis keičia miltus į reikiamus produktus, daiktus. Vėliau – parduoda. Kadangi jam visko pakanka, tai nebėra kur pinigų dėti. Klijuoja pinigus ant sienos.
Iš tiesų – malūne viena siena gerokai apklijuota įvairiomis užsienietiškomis kupiūromis. Stambiausias pinigas – penki tūkstančiai Kazachstano tengių – keliolika dolerių.
Stasys parodo, kaip prie besisukančios ašies galima pajungti visus malūno aparatus. Ašis sukasi visada. O jei nori pakelti maišą, tiesiog įtempi didelio skriemulio diržą. O jei diržas atsipalaiduoja – maišas leidžiasi žemyn.
Panašiai veikia ir sudėtingesnės malūno mašinos, tačiau ten diržai lazdomis meistriškai uždedami arba nuimami.
Grūdo kelias
Neseniai malūnas turėjo svečią iš užsienio, kuris buvo alergiškas glitimui. Surizikavo ir pavalgė blynų iš čia sumaltų miltų. Jokios reakcijos. Stebuklas?
Stasys paaiškina, kad čia sumalti miltai yra gerokai sveikesni už parduotuvinius. Jei lygintume baltus „pitliavotus“ miltus, tai naminiuose nėra kelių ar keliolikos priedų: puriklių, konservantų, baliklių.
„Taip, mūsų miltai geltonesni, todėl manome, kad turguje jiems – ne vieta. Žmonės eina ir kniaukia – kodėl tokie geltoni, ko jau pridėjai“, – sako malūnininkas.
Iš pradžių juk taip ir buvo – manė mals miltus ir pardavinės. Krausis pinigus ir vargo nebus. Tačiau verslui jau buvo nemažai gyvenimo paaukota – beprasmiškas reikalas. Pardavinėti produkciją per tarpininkus taip pat neverta. Visi juk žino, kad čia pigiausia. Kitaip tariant – pats save į girnas įkinkai. O juk to visai nereikia.
Pradėkime nuo pradžių. Kokius produktus mums teikia malūnas? Pirmiausia sumalame „razavinius“ miltus. Anksčiau žmonės juos vadindavo „prastais“ miltais. „Razaviniai“ – nes tik vieną „rozą“ malti.
Anksčiau žmonės juos vadindavo „prastais“ miltais. „Razaviniai“ – nes tik vieną „rozą“ malti.
Neapsigaukite – tai patys geriausi miltai, nes juose yra likusios visos geriausios grūdo dalys. Tuomet prasideda „pitliavojimo“ procesas.
Miltai malami dar kartą ir dar kartą – kol lieka tik patys smulkiausi ir balčiausi. Sėlenos kaskart nusijojamos.
Kur dėti sėlenas? Stasys klausia – ar jums kada po didesnio krūvio traukia raumenis mėšlungis? Traukia. Ar geriate kalcio ir magnio papildus? Geriame. Ar padeda? Nė velnio.
Sėlenos tikrai padės. Tačiau jų negalima padauginti. Padidėjęs kalio kiekis gali sutrikdyti širdies darbą. Po šaukštą ryte ir vakare. Per kelias dienas nuims visus mėšlungius. Vyrams rekomenduojamos ruginės sėlenos. Moterims – kviečių.
„Kai vyrai privalgo sėlenų – moterys džiaugiasi. Kai moterys privalgo – vyrai verkia“, – pokštauja Stasys apie žemišką mineralų ir vitaminų poveikį mūsų nuodėmingiems kūnams.
„Razavų“ miltų blynai su alumi
Jau žinome, kaip atsiranda „razavi“ ir balti miltai. Ar žinojote, kas yra manų kruopos? Galima sakyti, tai tiesiog rupiai sumalti grūdų branduoliai – stambesni „pitliavoti“ balti miltai. Malūne maltos manų kruopos dažniausiai būna kiek vertingesnės, nes jose būna nemažai sėlenų.
Dar viena staigmena miesto romantikoje užaugusiems – perlinės kruopos yra tie patys grūdai, tačiau specialiame aparate šiurkščiais paviršiais nuzulinti.
Galima sakyti, jog tai labai švariai nušveista maistingoji grūdo dalis su visais vitaminais ir mineralais. Perlinės kruopos gaminamos iš kviečių ir miežių.
„Razavi“ blynai – kulinariniam paveldui priklausantis patiekalas. Imame pirmo malimo miltų su visais vitaminais ir maišome tešlą. Trečdalį turinio turėtų sudaryti naminis alus, kuris priduos skonio, išpūs blynus.
Kaip ir į visus blynus, galima įmušti kiaušinį, įdėti druskos ar cukraus. Pieno pilti šįkart nereikia. Įkaitiname keptuvę arba skardą su aliejumi ir kepame. Dar geriau būtų vietoje aliejaus naudoti taukus. Beje, taukai geriau pakelia karštį nei bet kuris aliejus. Jau prie 45 laipsnių šilumos alkoholis išgaruoja – tikrai po blynų galėsite vairuoti.
Blynus galima valgyti saldžiai – su uogiene. Galima ir sūriai – su lašinukų, grietinės bei svogūnų padažu. Skonis panašus į tuos blynus, kuriuos mama kepdavo iš mielinės ragaišio tešlos.
Štai jums mūsų kelionės maršutas. Žymėkite ir jūs savo keliones idomiausiosvietos.lt, taip padėsite atrasti Lietuvos paveldo lobius kitiems.
Projekto partneriai: VšĮ „Paveldo projektai“ ir Europos socialinio verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas