Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atlikti vandens kokybės tyrimai parodė, kad birželio 19 d. Smiltynės paplūdimio vandenyje viršytos žarninių lazdelių normos.
Maža to, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras pranešė, kad dėl kylančios paviršiaus vandens temperatūros pastarosiomis dienomis susidarė tinkamos sąlygos daugintis Vibrio bakterijoms.
Kaltas nepalankus vėjas?
Iš kur Smiltynės paplūdimio vandenyje atsirado žarninių lazdelių padaugėjimas, vietos lankytojai ir gyventojai tik spėliojo. Pasigirdo išankstinių spėjimų, neva paplūdimį galėjo pasiekti iš vieno ar kito laivo išleistos fekalijos.
Visgi „Vakarų ekspresui“ pradėjus domėtis situacija tokia teorija nebuvo patvirtinta.
Aplinkosaugos departamento Klaipėdos valdybos skyriaus viršininkas Alfredas Šepštas mano, kad tam įtakos turėjo nepalankus vėjas, kuris galimai Kuršių marių vandenį nešė Smiltynės paplūdimių link.
„Reiškinys priklauso nuo to, kokios srovės vyrauja palei Baltijos jūros krantą. Kai šiauriniai vėjai pučia į pietų pusę, tai palei krantą ir pučiamas iš Kuršių marių ištekantis vanduo. Melnragėje ir Giruliuose juk viskas buvo gerai. Esant priešingoms srovėms, galbūt viskas būtų atvirkščiai.
Tos bakterijos mėgsta daugintis šiltame vandenyje. Kita priežastis – mažesnis kritulių kiekis. Nes kuo kritulių daugiau – tuo vanduo labiau prasiskiedžia ir bakterijas nuplauna.
Tai nėra išleidėjo į jūrą klausimas, kuris galėtų paveikti tokias vandenų mases. Pačių marių vanduo pagal užterštumą yra prastesnės būklės nei Baltijos jūros“, – sakė A.Šepštas.
Pasak Darnaus vystymosi instituto Tyrimų laboratorijos vedėjo Kęstučio Navicko, Smiltynėje atsiradusią laikinąją taršą galėjo lemti keli niuansai.
„Pirmiausia – meteorologinės sąlygos, kai oro temperatūra yra santykinai aukštesnė. Tos bakterijos mėgsta daugintis šiltame vandenyje. Kita priežastis – mažesnis kritulių kiekis. Nes kuo kritulių daugiau – tuo vanduo labiau prasiskiedžia ir bakterijas nuplauna.
Yra ir kitas svarbus faktorius – poilsiautojų koncentracija paplūdimiuose. Šios bakterijos yra fekalinės prigimties, bet visa tai gali būti ir nuotekų pasekmė. Pati situacija nėra kažkuo ypatinga, nelabai dažnai pasitaikanti“, – teigė K.Navickas.
Jis pridėjo, kad šiuo metu maudytis Smiltynėje jau galima. Pakartotinis tyrimas parodė, kad mikrobiologinės taršos paplūdimio vandenyje neliko.
Įspėjo apie Vibrio bakterijas
Šio mėnesio pabaigoje į Baltijos jūrą kėsinosi ir kitos bakterijos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, rėmęsis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pranešė, kad Baltijos jūroje dėl didėjančios paviršiaus vandens temperatūros susidarė tinkamos sąlygos daugintis Vibrio bakterijoms.
Buvo manoma, kad aukštas šių bakterijų lygis bus registruojamas nuo birželio 25 d. iki birželio 30 d. Klaipėdos apskrityje ir Pernu mieste (Estijoje).
„Vibrioze užsikrėsti galima maudantis jūroje, kurioje nustatytas padidėjęs šių bakterijų kiekis, taip pat valgant termiškai neapdorotas jūros gėrybes (ypač austres). Kai kurios Vibrio rūšys, pavyzdžiui, Vibrio vulnificus, patekusios į žaizdą, gali sukelti odos infekciją.
Dažniausiai vibriozė pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu. Ligos simptomai išsivysto per 24 valandas po užsikrėtimo ir tęsiasi apie tris dienas. Vibrio bakterijos taip pat gali sukelti žaizdų ar minkštųjų audinių infekcijas, septicemiją. Asmenims, užsikrėtusiems Vibrio vulnificus infekcija, liga gali komplikuotis galūnių amputacija ar mirtimi“, – rašoma Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pranešime.
Pasak Darnaus vystymosi instituto Tyrimų laboratorijos vedėjo K.Navicko, stebėtis tokiais reiškiniais nereikėtų, mat tai – šylančio klimato pasaulyje pasekmė.
„Šiltėjantis klimatas, negausūs arba staigūs krituliai ir sausros sudaro pakankamai palankias sąlygas daugintis bakterijoms. Jeigu taip bus ir toliau, teks būti atidesniems. Su panašiomis situacijomis susiduria ir užsienio valstybės. Reikia atsakingai maudytis ir netyčia vandens negurkšnoti. Tada viskas bus gerai“, – sakė K.Navickas.
