Fore žmonės gyvena Papua Naujosios Gvinėjos Okapos rajone ir iki 1960 m. po mirties valgydavo vieni kitus. Tačiau į tai nebuvo žiūrima kaip į niūrų veiksmą – moterys valgydavo savo mirusias seseris ir motinas, nes tai buvo geriau, nei kad jas „suvalgytų kirminai“.
Taip, giminaičių užkandžiavimas buvo gana didelė garbė. Jei tikrai nenorėjai būti suvalgytas, buvo numatyta išlyga atsisakyti, bet dauguma Fore žmonių pasirašė, kad surengs puotą savo šeimai.
Deja, XX a. šeštajame dešimtmetyje buvo aptikta neurologinė liga kuru, o antropologė Shirley Lindenbaum nustatė ryšį tarp protėvių ritualinio kanibalizmo tradicijos ir ligos epidemijos.
„Paklausėme jų: „Ką darėte su kūnais? Ir tada sužinojome, – „Daily Star“ sakė S.Lindenbaum.
– Jie atsakė: „Mes juos suvalgėme!“, taigi tada išsiaiškinome, kad būtent nuo to jie ir susirgo.“
Buvo valgomos visos kūno dalys, išskyrus tulžies pūslę, kuri buvo laikoma per karčia.
Kuru yra nepagydoma ir mirtina neurologinė liga, sukelianti drebulį ir nervų sistemos išsijungimą. Manoma, kad šia liga užsikrečiama valgant užsikrėtusio žmogaus smegenis.
S.Lindenbaum, kuri yra australė, bet gyvena JAV, atskleidė, kad Fore žmonės suvalgytų „visą kūną ir visas kūno dalis... išskyrus vieną“.
Ji sakė: „Buvo viena dalis, kurios jie nevalgydavo, nes ji buvo per daug karti, kad būtų galima valgyti. Buvo valgomos visos kūno dalys, išskyrus tulžies pūslę, kuri buvo laikoma per karčia.“
S.Lindenbaum paaiškino, kad gentyje buvo teigiamai vertinama valgyti savo giminaičius ir kad šiame rituale dalyvavo tik moterys. „Paprastai kanibalizmą mes įsivaizduojame kaip kovą su žmonėmis ir jų valgymą. Tai buvo visai ne taip, vyrai nebuvo kanibalai, – sakė ji.
– Tik moterys valgė kitas moteris. Jų seserys ir svainės, kurios mirdavo – jos gedėdavo jų, kai valgydavo. Tai buvo moterų tarpusavio santykiai, empatija.
Tik moterys valgė kitas moteris.
Jei nenorėjai, kad tave suvalgytų tavo šeima, galėjai tai pasakyti. Dauguma jų iš tiesų norėjo būti suvalgytos, nes sakė: „Mes nenorime, kad kirminai suėstų mūsų kūnus.“ Tai buvo labai įdomus jų artimųjų vartojimas.“
XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje S.Lindenbaum tyrinėjo Fore žmones ir, išsiaiškinusi, kad kuru plinta per kanibalizmą, sugebėjo priversti juos nustoti valgyti vieni kitus.
„Vis dar turiu draugų iš tų laikų, kai buvau su Fore žmonėmis, – sakė S.Lindenbaum. – Kai kurie iš jų net kartais atsiunčia man elektroninius laiškus.“
