Iš Paryžiaus priemiesčio kilusiam vyrui teko patirti nemenką šoką. Remontuodamas savo rūsį jis aptiko itin seną kapavietę.
Po žemės paviršiumi rasta dešimtys skeletų, 38 kapai ir 10 sarkofagų.
Susidomėjęs jis kreipėsi į Il de Franso regiono archeologijos departamentą patarimo. Kasinėjimai buvo patikėti bendrovei „Archeodonum“, kuri po septynių savaičių, praleistų vietoje, aptiko apie 38 ankstyvųjų viduramžių skeletus ir 10 šiek tiek senesnių arba to paties laikotarpio sarkofagų, rašoma „Le Figaro“.
Dabar archeologai analizuos skeletus, kad kuo tiksliau nustatytų mirusiųjų „istorinę tapatybę“.
Tai jau ne pirmas kartas, kai netoli Korbej Esono, senovinio galų-romėnų miesto, aptinkama archeologinių palaikų. Dar XIX a. buvo aptiktas IV ar V a. datuojamas kapinynas, tačiau dėl techninių priemonių trūkumo nebuvo galima atlikti mokslinės analizės.
Dabar, vadovaujant „Archeodonum“, padarytos pirmosios išvados. Keturiose rūsio patalpose lygiagrečiomis eilėmis išdėstyti 38 kapai buvo kapinyno, kuris, tikėtina, išliko iki X a., dalis.
Šis kapinynas, kurio liekanos, rastos Korbej Esone, yra datuojamas vėlyvosios Romos imperijos laikotarpiu, plačiąja prasme – nuo 192 iki 476 m. Tuo metu buvo įprasta laidoti mirusiuosius gulint ant nugaros, saugomus mediniu aptaisu duobės dugne.
Tačiau Ankstyvaisiais viduramžiais laidotuvių papročiai nebeatitiko tų pačių apeigų. Medinius karstus pakeitė gipsiniai sarkofagai, papuošti iš viršaus. Korbej Esono rūsyje rasta 10 gipsinių sarkofagų, tačiau – ir tai kol kas lieka mįslė – be menkiausio ornamento.
Dabar archeologai analizuos skeletus, kad kuo tiksliau nustatytų mirusiųjų „istorinę tapatybę“.