15min, bendradarbiaudama su nauju kelionių Lietuvoje informacijos portalu www.idomiausiosvietos.lt, tęsia kelionę, kurios tikslas – paskanauti Lietuvos regionų įdomių patiekalų ir atrasti kitus Lietuvos paveldo lobius.
„Mancinkonių geri laukai – užderėjo grikiai. Nėr nė vieno liudsko brolio, ale visi plikiai“, – tokią smagią vestuvinę dainą užtraukė babką kepančios moterys. Vėliau buvo ir liūdnesnių.
Rima Avižinienė – Marcinkonių bendruomenės pirmininkė ir folkloro ansamblio vadovė.
Kad ir kaip skambėtų pareigos, ji yra žmogus, vienijantis miestelio kartas. Šiandien ji kepa babką, tačiau nori tai padaryti kuo autentiškiau.
Dėl to pasikvietė tikrą ekspertę – Rožę Pačkauskienę. Ji jau ne vieną yra išmokiusi įvairių dzūkiškų receptų. Tai legendinė moteris, nepralenkiama virtuvėje ir grybuose.
Grybai nuvilioja ir paklaidina
Apie grybus. Rožė sako, kad per tuos grybus kadaise sugebėjo ir vaiką pamesti. Ačiū Dievui – surado. Sunku buvo nešioti krepšį ir vaiką kartu. Padėjo suvystytą minkštai ant samanų ir toliau renka.
O grybai – šen, ten ir nuvilioja, paklaidina. Apsidairo, jog nežino, kurioje pusėje vaikas palikęs.
O grybai – šen, ten ir nuvilioja, paklaidina. Apsidairo, jog nežino, kurioje pusėje vaikas palikęs. Puolė ieškoti. O tuomet miškuose ir vilkų nemažai būdavę.
Kai tąkart grįžo namo, pirmas sutiktas žmogus persigandęs paklausė: „Rožola, kas tau aciciko. Matau ant tavo burnelės, kad tau blogai“.
Dar vaikystėje būdavo, kad begrybaujant sutemsta. Tada prasnaudžia miške, sulaukia aušros ir vėl grybauja. Kartą, dar visai vaikas, begrybaudama nuklydo iki pat Zervynų.
Dar apie grybus Dzūkijoje reikėtų pasakyti, kad jų yra tik trys rūšys. Tiksliau, tik baravykai yra grybai. Voveraitės yra lepeškos. O visi kiti – budės.
Grybavimas vietiniams įskiepijamas nuo prigimimo. Grybauja net tie, kurie prapuolę mobiliuosiuose telefonuose. Rožė piktinasi, kad jaunimas prapuola virtualybėje, tačiau pamena, kaip atsirado radijas – kiek džiaugsmo buvo, tačiau tai verpti ir austi netrukdė.
Babka kepama iš akies
Rima ima sijoti miltus. Sako, kad šiuose bendruomenės namuose jau ne vienas vietos senolis išmokė jaunesnius gaminti senovinius dzūkiškus patiekalus. Kai kurie anūkai jau nespėjo viso to perimti tiesiogiai iš savo senelių, tačiau tai galima padaryti čia.
Faktas – iš pirktinių miltų „babkos“ neiškepsite. Gerų grikinių miltų galima gauti tik iš Dzūkijos ūkininkų, kurie augina grikius.
Dėl grikių luobelių kone visi paragavusieji sako, jog valgo labai skanų aguonų pyragą.
Išsijoji miltus, o dalį luobelių supili atgal į bendrą puodą – nepakenks. Bus tik skaniau ir skalsiau. Be to, dėl grikių luobelių kone visi paragavusieji sako, jog valgo labai skanų aguonų pyragą.
O kaip nusakyti babkos receptą? Rožė sako, kad jo užrašyti beveik neįmanoma – viskas dedama iš akies, pagal kiekvienos šeimininkės pajautimą.
„Tris kiaušinaičius, rūgštaus pieno, sviestuko. O miltų – kiek nori. Nepykit, kad nesusakau visko tiksliai – babka kepama iš akies“, – iš anksto atsiprašo senolė.
Babkai taip pat reikėtų šiek tiek cukraus. Dėl geresnio kepimo – šaukštelio actu nugesintos sodos. Jei babka nešama lauko darbininkams, tai galima vietoje saldėsių įmaišyti spirgų – bus stipriau.
Procesas paprastas. Maišai rūgusį pieną su grikiniais miltais, įmuši kelis kiaušinius, supili išlydytą sviestą, cukraus, sodos šaukštelį. Dar šiek tiek grietinės dėl gardumo. Kai gaunasi tąsi tešla, galima pilti į skardą.
Atomų lygmenyje
Bemaišant Rožė prisimena dar vieną paprastą, tačiau labai gardų patiekalą – buzaitę. Rūgusį pieną sumaišai su grikiniais miltais, įdedi šiek tiek cukraus – tai tau ir gardėsis. Kažkuo primena jogurtus su sėlenomis?
Reikia sukti tik į vieną pusę. Kodėl? „Dzievas žino“, – pakomentavo Rožė.
Be to, babka ir joks kitas kepinys nesigaus skanus, jei maišysi į skirtingas puses. Reikia sukti tik į vieną pusę. Kodėl? „Dzievas žino“, – pakomentavo Rožė.
Tuo tarpu Rima neieško žodžių kišenėje: „Gal anksčiau moteriškės ir žinojo, dėl ko tas „varažbitas“ reikalingas. Gal mokėjo jų ir daugiau.
Juk dabar mokslininkai nustato visokius nematomus ryšius. Gal tie grikiai ir pienas kitaip jungiasi atomų lygmenyje, kai suki tik į vieną pusę? Gal atsiras kokia bloga energija, jei suksi kitaip?“
Bala nematė tų energijų, tačiau dabar turime geras 40 minučių, kol babka iškeps. Moterys sėda padainuoti. Tai ne šiaip folkloro ansamblio žaidimėliai. Rimos vadovaujamas ansamblis dainuoja tik Marcinkonių krašto dainas, užrašytas iš tokių žmonių kaip Rožė.
Prie babkos dzūkai dažnai išlenkia kelis lašus „kurcinio ašarų“, tačiau kur jų gauti, žino tik vietiniai.
Senolė iki šiol dainuoja ne tik scenai ar žiūrovams. Kai miške kašalaitė prisipildo grybų, būna labai sunku pareiti. Tai ima dainuoti ir nepastebi iš kur jėgų atsiranda.
Pagaliau babka iškepė. Pavyko idealiai. Kai kepinys kyla, pluta kartais plyšta. Tuomet šeimininkės sako – nusišypsojo. Mūsų babkos šypsena gana plati ir smagi. Prie babkos dzūkai dažnai išlenkia kelis lašus „kurcinio ašarų“, tačiau kur jų gauti, žino tik vietiniai.
Po vaišių ir dainų Rožei metas namo. Pavežame, tačiau dar prieš tai ji aprodo apylinkes. Kartu nuriedame iki pelkės, vadinamos „Meškos šikna“. Keista, tačiau svetimi uogautojai čia klimpsta, o dzūkelius pelkė tarsi kelia aukštyn.
Kelios minutės, o Rožės sterblė jau pilna lepeškų – voveraičių. Ir kaip ji tuos grybus pamato. Juk mes praėjome ir nė nepastebėjome: „Samanų nereikia draskyti. Mes širstam ant miestiečių, kurie taip daro. Taigi grybai patys į tave žiūri, galveles iškišę.Sako – surask mane.“
Kiekvienas jūsų galite keliauti ir daryti tą patį – žymėti savo keliones nurodytame kelionių puslapyje. Taip padėsite ir kitiems daugiau pamatyti. Kaip naudotis svetaine, galima išmokti, pažiūrėjus video straipsnio apačioje.
Štai jums mūsų kelionės maršutas. Žymėkite ir jūs savo keliones idomiausiosvietos.lt, taip padėsite atrasti Lietuvos paveldo lobius kitiems.
Projekto partneriai: VšĮ „Paveldo projektai“ ir Europos socialinio verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas
