Kroatija yra mano meilė, ir nėra tokių įrankių, kuriais galėtumėte ją išsemti, todėl bendrauti su šioje šalyje gyvenančias tautiečiais man džiaugsmas, malonumas ir garbė. Kad pašnekovų santykis su šalimi panašus į manąjį, taip pat neabejoju. Tai puikiai atskleidžia šeimos pagranduko vardas.
„Antrasis sūnus gimė Splite, todėl norėjome suteikti jam simbolinį, šį mūsų gyvenimo etapą atspindintį vardą. Splitas skambėtų keistai, tad gimimo liudijime atsirado Adrijaus įrašas, Adrijos jūros garbei“, – šypsodamasi pasakoja Augustė. Įdomu, kuriam garbė didesnė – Adrijui ar Adrijos jūrai, kad toks rimtas lietuvis jos pakrantėje pasaulį išvydo? Iš tiesų sudėtingas klausimas. Palikime jį ateities kartoms.
O dabar – apie viską nuo pradžių. Apie tai, kaip Dunauskų kompanija atsidūrė Adrijos pakrantėje, apie Splitą, džiaugsmus ir sunkumus, kuriuos sukelia kelionės su mažais vaikais. Apie Marsą žemėje, kroatus ir jo didenybę – maistą. Na ir, žinoma, apie tai, kaip Kroatija gyvuoja karantino sąlygomis ir ką turi žinoti norintys atvykti.
Sprendimą išvykti lėmė vyrui pateiktas darbo pasiūlymas
Galimybė persikelti ten, kur daugiausia saulėtų valandų Europoje ir auga alyvmedžiai, šeimai atsirado 2018 metais, kai Kroatijos bendrovėje besidarbavusio Tado vadovas pasiūlė čia šaknis įleisti visai šeimai. Tuo metu jaunavedžiai jau augino pirmąją savo atžalą, Augustė netgi buvo grįžusi į darbą po motinystės atostogų.