Dvejetą metų smėliu užnešto ir apleisto bunkerio aplinką, vidų tvarkė bei naują lankytiną objektą pajūryje atvėrė Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio entuziastai.
„Pirmiausiai teko ilgai ir sunkiai dirbti, nes reikėjo atkasti, išvaduoti nuo smėlio gelžbetonio konstrukcijų paveldą. Įėjimo į bunkerį durys buvo visiškai užpustytos, virš jų ir dabar guli susprogdintas, milžiniškas gelžbetonio luitas. Ant kopagūbrio – pabūklo aikštelė, kuri taip pat buvo užnešta smėliu. Nuvalėme, užbetonavome plyšius dėl hidroizoliacijos“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo minėto būrio vadas Gediminas Povilaitis.
Dvejetą metų smėliu užnešto ir apleisto bunkerio aplinką, vidų tvarkė bei naują lankytiną objektą pajūryje atvėrė Pasieniečių klubo Klaipėdos būrio entuziastai.
Lankytojams parengtoje ekspozicijoje bus galima išvysti tikrai įdomių dalykų.
„Kuopdami bunkerį radome įvairiausių su juo susijusių reliktų, tad dalį atidavėme kaimynams iš Antrojo pasaulinio karo ekspozicijos šiauriniame bloke, dalį palikome čia. Žmonės galės pamatyti kai ką naujo. Pavyzdžiui, autentišką katilinę su krosnele, įvairius kitus vokiškos įrangos elementus. Tokiu būdu atiduodame duoklę vietai, kurioje įrengta pasieniečių ekspozicija. Na, o kitos patalpos jau susijusios su mūsų sistemos veikla“, – teigė G.Povilaitis.
Šeštadienį į ekspozicijos atidarymo ceremoniją buvo pakviesti Valstybinės sienos apsaugos tarnybos ir Pasieniečių klubo įvairių Lietuvos regionų atstovai, o smalsuoliai po bunkerį galės pasivaikščioti nuo liepos mėnesio. Tiesa, prieš tai būtina iš anksto susitarti: apie tai informuoja ir pritvirtintas plakatas.
Viena įdomiausių ekspozicijos erdvių – tai XX a. pabaigos pasieniečio darbo vieta, budėjimo postas. Visa jame demonstruojama technika – autentiška ir naudota saugant Lietuvos Respublikos sieną. Lankytojai išvys teletaipą (raidinį telegrafo aparatą), seną faksą, stebėjimo kameras, kompiuterį, monitorius, žiūronus, laidinius telefonus, spausdinimo mašinėles ir daugybę kitų dabar egzotiškai atrodančių technikos prietaisų.
Kitoje patalpoje – pasieniečių uniformų (ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio šalių) paroda, įvairiausi su pasieniu susiję reliktai, suvenyrai, antpečių kolekcija ir kt. Už stiklo galima išvysti ir buvusio Valstybės saugumo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovo, uostamiesčio tarybos nario Algirdo Grublio darbo pažymėjimą. Jame įrašyta 1990 05 10 data ir pareigos: savanoris, grupės vadas, pasienio apsauga.
„Kol kas dar nėra aprašymų, informacinių etikečių prie kiekvieno eksponato, bet ateityje bus, ekspoziciją tobulinsime, pildysime, atversime naujas patalpas. Be lydinčio žmogaus tie daiktai mažai, ką papasakos, todėl ir reikia iš anksto susitarti, kad būtų galima išgirsti istorijas. Įėjimas bus mokamas ir suaugusiam žmogui kainuos 1 eurą: reikės įsigyti tiek kainuojantį Pajūrio regioninio parko (jam priklauso „Memel-Nord“ baterija) lankytojo bilietą.
Baterijos istorija
Į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašyta „Memel-Nord“ (dar vadinama Girulių, Kukuliškių) pakrantės baterija yra 1939 m. aplink anuometinį bei hitlerinės Vokietijos aneksuotą Mėmelį įrengtų gynybinių įtvirtinimų dalis. Giruliuose buvo pastatyti vienodi artilerijos blokai, tarp jų – ugnies kontrolės postas, viešojoje erdvėje geriau žinomas „Juodosios tvirtovės“ pavadinimu.
Ant apsauginio kopagūbrio, pajūryje vokiečiai sumontavo keturis 150 mm kalibro SKL 45 pabūklus, pritaikytus šaudyti į taikinius jūroje (šaudymo nuotolis siekė 17 km). 1940 m. jie buvo išgabenti į Norvegiją, ir baterijoje pastatyti 128 mm kalibro „Flak 40“ priešlėktuviniai pabūklai. Vieno jų atkastas vamzdis ir dabar guli ant šiaurinio bloko platformos.
Šis karinis objektas buvo sprogdintas. Labiausiai nukentėjo pietinė jo dalis, kuri ir sudomino Pasieniečių klubą.
Centimetras po centimetro entuziastai nukasė tonas smėlio, tad dabar didžioji dalis konstrukcijų jau matyti. Įstatytos ir geležinės durys, atkastos angos.
Norint susitarti dėl Lietuvos pasieniečių veiklos ekspozicijos lankymo reikia skambinti telefonais +370 652 32366, +370 686 76116.