Chrisas McCandlessas buvo nuotykių ieškotojas, paprasto gyvenimo šalininkas ir tikras atsiskyrėlis. Jis vienas keliavo po Šiaurės Ameriką, o 1992 metais patraukė į Aliaską. Ten jis surado atokią užuovėją – apleistą autobusą, kuris tapo jo paskutiniais namais. 24 metų vaikinas ketino gyventi naudodamas tik gamtos gėrybes. Tačiau čia, miegmaišyje savo autobuse jis sulaukė mirties.
Yrantį jo kūną surado medžiotojai. Vos 30 kg sveriantis kūnas buvo sunkiai atpažįstamas, tačiau ekspertai nustatė, kad McCandlessas mirė iš bado. Egzistuoja daugybė versijų, kas galėjo nutikti. McCandlessas galėjo tiesiog nerasti pakankamai maisto – išgyventi laukinėje gamtoje yra sunkiau nei daugelis įsivaizduoja. Jis taip pat galėjo mirti dėl vadinamosios zuikių dietos – per liesas maistas gali pražudyti žmones. Galiausiai, spėliojama, kad McCandlessas galėjo tiesiog apsinuodyti žolelėmis ir sėklomis. Niekas nežino, kas nutiko.
Tiesa, gali būti, kad McCandlessas nusižudė. Paskutinėmis savo gyvenimo dienomis McCandlessas nusifotografavo laikydamas raštelį, kuriame buvo parašyta „Nugyvenau gražų gyvenimą ir ačiū Dievui. Sudie ir tegul Dievas laimina jus visus“. Sakykite, ką norite, bet tai skamba kaip savižudžio raštelis.
Bet kuriuo atveju, tas autobusas visus tuos metus ten ir liko. Tai buvo problema, nes šis taškas traukė turistus, kurie dažnai pasiklysdavo. Buvo ir žuvusių – žavėjimasis atskalūnišku gyvenimo būdu nesuteikia įgūdžių, reikalingų išgyventi laukinėje gamtoje. Tas autobusas dabar buvo pašalintas – Aliaskos Nacionalinė gvardija prikabino senolį prie sraigtasparnio ir išskraidino jį nežinoma kryptimi. Na, neskelbiama kryptimi, nes pamišėliai ir vėl persekiotų šį apleistą ir pavojingą autobusą.
Dabar kas nors būtinai pasakys, kad autobusą reikėjo palikti ten, kur jis ir buvo – kam naikinti žmonių pamėgtą vietą? 2009-2017 metais net 15 kartų buvo ieškoma pasiklydusių ar sužeistų nuotykių ieškotojų, kurie traukė šio autobuso link. Du žmonės dėl nuotraukos prie šio autobuso (neapsimeskim, kad nežinom, jog visa tai – tik socialinių tinklų savimylų traukos objektas) paaukojo savo gyvybes – vienas 2010 ir vienas 2019 metais. Nacionalinė gvardija teigia, kad skatina žmones mėgautis Aliaskos gamta, bet tas kvailas autobusas jiems buvo tiesiog per brangus.
Galbūt tas autobusas atsiras kokiame nors muziejuje? Na, tai būtų protingas žingsnis. Tik kažin, ar naujas vaizdas patiks keistuoliams, kurie tą autobusą laikė kone šventa vieta. Mat prikabinti tą tuščią kėbulą prie „CH-47 Chinook“ sraigtasparnio nebuvo taip lengva – teko jame išpjauti kelias skyles.
Tikriausiai kam nors kilo klausimas ir apie autobuso kilmę – kam autobusas viduryje neįžengiamų miškų? 1961 metais statybų kompanija „Yutan“ tris tokius autobusus išdėliojo tuose miškuose. Juose gyveno Stampede kelią ir žygių taką statantys darbininkai. 1963 metais du autobusai buvo pašalinti, o vienas buvo paliktas keliautojams ir medžiotojams prisiglausti. Ši sistema veikė puikiai, kol 1996 metais nepasirodė knyga „Atgal į gamtą“ ir 2007-ųjų filmas tuo pačiu pavadinimu.
Tas autobusas ir dabar ten būtų, jei keliautojai būtų elgęsi atsakingai. Tačiau tokios traukos vietos dažnai sukelia problemų ir pigiau jas tiesiog pašalinti.
