„Tokio projekto dar nėra buvę“, – per jo pristatymą sakė laikinoji Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Jam susivienijo visos Lietuvos savivaldybės, lėšas skyrė taip pat pačios. „Pagrindinis džiaugsmas – ne gražūs paveikslėliai, o tai, kad susijungė visa Lietuva“, – antrino projekto iniciatorė, LTICA prezidentė Lina Baublienė.
Projekto idėja – per dvejus metus iš atskirų magnetukų surinkti visą Lietuvos žemėlapį. Ant kiekvienos detalės dizainerė Eglė Zubkovienė papasakojo apie kiekvienos savivaldybės turistinį potencialą, žinomus žmones, įdomybes – taip ant Telšių atsidūrė meška, ant Molėtų – ateivis.
Kol kas yra pagamintas tūkstantis tokių Lietuvų, tačiau žadama, kad esant dideliam susidomėjimui jų bus užsakyta papildomai. „Tikrai neleisim įsigyti viso žemėlapio iš karto“, – pažadėjo L.Baublienė. Nes pats tikslas turėtų būti savo šalies pažinimas, o ne viso žemėlapio surinkimas. Tiesa, galima užsibrėžti surinkti bent savo apskritį – kiekviena jų gavo atskirą spalvą.
Atradimai net turizmo ekspertams
Kiekviena savivaldybė pati siūlė, kas turėtų tapti jos simboliu, tačiau ir magnetukų dizainerė pati domėjosi, ieškojo informacijos. Pavyzdžiui, taip Kuršių nerijoje atsirado kormoranas – nes pagal dizainą ten trūko kažkokio ilgo simbolio.
Nors šie paukščiai paprastai turi prastą reputaciją, iš tiesų jie be galo įdomūs: gali panerti iki 5 metrų gylį, dėl savo amžiaus yra lyginami net su dinozaurais. „Minusus paversti pliusais Lietuva tikrai moka“, – džiaugėsi L.Baublienė.
Ir patys projekto kūrėjai eigoje atrado daug įdomybių Lietuvoje, apie kurias anksčiau net nebuvo girdėję. Ar žinojote, kad Kalvarijoje yra „Molotovo linijos“ bunkeriai? Ar kad apie Alytų nuo seno sakoma, jog čia geriausia atvažiuoti ieškant meilės (todėl ir žemėlapyje jo magentukas – širdies formos). Tuo tarpu pačios kilmingiausios katės, pasirodo, gyveno Marijampolėje – jas čia be galo mylėjo grafienė Pranciška Butlerienė. Kačių mylėtojams privalu bus apsilankyti Suvalkijos sostinėje, kad įsigytų magnetuką su kate.
Po 9 mėnesių darbo – kūdikis
„Sako, kad mokymai neduoda naudos. Dar ir kaip“, – juokėsi Lina. Mintis apie specialius magnetukus Lietuvai gimė Kėdainiuose praėjusių metų lapkritį, kai keli žmonės prasitarė ieškantys suvenyrų artimiesiems.
Išgryninus koncepciją, kovą prasidėjo darbas. Projekto „rankos“ E.Zubkovienė kasdien po darbų sėsdavo prie projekto, užsilikdavo iki išnaktų. Ir štai birželio pradžioje jau atsirado galutinis produktas.
L.Baublienė džiaugėsi, kad visos savivaldybės jungėsi prie iniciatyvos. „Kai kurioms norėjom rašyti grasinančius laiškus „nebūk Lietuvos skylė“, bet jų neprireikė, – juokėsi ji. – Turizmas visgi suvienija Lietuvą.“
Magnetukus po vieną eurą bus galima įsigyti turizmo informacijos centruose ir kai kuriuose muziejuose. Sąrašus galima rasti čia.
Keliauja ne tik vasarą, ir ne tik į kurortus
I.Trakimaitė-Šeškuvienė pristatyme pasakojo, kad kelionės po Lietuvą pastaraisiais metais yra ant bangos, o ir užsieniečiai atranda ne tik pagrindinius miestus.
Pusę Lietuvos turizmo rinkos sudaro patys lietuviai, o kiekvienais metais šių kelionių bumas vis auga – tai maloniai stebina net Turizmo departamentą. „Kaip tapo madinga keliauti po Lietuvą!“, – džiaugėsi jo vadovė.
Palaipsniui du didieji Lietuvos turizmo iššūkiai – sezoniškumas ir rajonų neįtraukimas – taip pat tampa ne tokie neįveikiami. Anot I.Trakimaitės-Šeškuvienės, pirmąjį šių metų ketvirtį, kai Lietuvos gamta akies nelabai džiugina, po šalį keliavo net 300 tūkst. tautiečių.
„Kitas mūsų iššūkis yra, kad turistai keliautų ne tik po didžiuosius Lietuvos miestus ir kurortus, bet ir į kitas, atokesnes savivaldybes, kurios mums dar mažiau žinomos“, – kalbėjo Turizmo departamento vadovė. Tai taip pat keičiasi į gerąją pusę.
Aktyviau po visą Lietuvą keliauja ne tik patys lietuviai, bet ir užsieniečiai. „Ukrainiečiai, lenkai, latviai, rusai, vokiečiai labai mielai leidžiasi keliauti po regionus“, – džiaugėsi ji. O britų žurnalistai savo skaitytojams aiškino, kad jie padarytų labai didelę klaidą, jeigu Lietuvoje praleistų tik dvi ar tris dienas – čia yra pernelyg daug ką veikti.
